eminence lietuviškai
eminence
em·i·nence 'emɪnəns
daiktavardis / noun
1.
žymùmas, aukštà padėtìs
Pavyzdžiai
a man of ~
- žymùs/garsùs žmogùs2.
(E.) emineñcija, šventenýbė (kardinolo ir vyskupo titulas)
3.
aukštumà, kalvà
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas