obligation lietuviškai
obligation
ob·li·ga·tion ˌɔblɪ'geɪʃn
daiktavardis / noun
1.
į(si)pareigójimas
Pavyzdžiai
to assume/undertake ~s
- prisiim̃ti įsipareigójimus, įsipareigótito lay under ~
- įpareigóti2.
pareigà, prievolė, priedermė̃
Pavyzdžiai
to be under an ~
- (to) jaũsti pãreigą, bū́ti įsipareigójusiam (kam)3.
(įstatymo, sutarties ir pan.) privalomùmas
Pavyzdžiai
of ~
- privãlomas4.
(skolìnis) įsipareigójimas
teis.
Pavyzdžiai
to repay, ar to carry out, ~s
- įvýkdyti įsipareigójimus; apmokė́ti skõląAnglų lietuvių žodynas
Vertėjas