overture lietuviškai
overture
o·ver·ture 'əuvətʃuə, -tjuə
daiktavardis / noun
1.
(ppr. pl) mėgìnimas (susitaikyti, susipažinti ir pan.); (derybų, sutarties sudarymo ir pan.) iniciatyvà; (oficialùs) pasiū́lymas
Pavyzdžiai
to make ~s
- mėgìnti įsiteĩkti/patìkti2.
uvertiūrà
muz.
Frazeologizmai
◊ to be an ~
- (to) bū́ti (ko nors svarbesnio) pradžià/į̃žangaAnglų lietuvių žodynas
Vertėjas