Galva frazeologizmai

1. Galvos balzginimas (ėdimas) - rūpesčiai, vargai: Su tais reikalais tik galvos balzginimas.

2. Galvomis kojomis - ropomis (apie girtą): Parsikrapščiau namo galvomis kojomis.

3. Galvos kūlimas - galvosūkis: Nėr nė kokio galvos kūlimo ir su dampiu kulti.

4. Galvos lankstymas - žeminimasis: Galvos slankstymas prieš ponus visiems įsipykino.

5. Galvos laužymas (lauženė) - įtemptas galvojimas: Čia matysi negudriai, be galvos laužymo pasiūtų apsagalų.

6. Galvos sukimas - rūpestis: Trys dešimtys metų nepaliaujamo galvos sukimo ir sielvarto, bailės ir nežinojimo, žūti ar būti.

7. Balta galva - moteris (nuometuota): Ne baltai galvai tiek išmanyti, kiek ji giriasi.

8. Gyva galva - būtinai: Gyva galva reikia naujo stogo.

9. Kas gyva galva - visi: Einam padėt kas gyva galva.

10. Karšta galva - karštakošis: Padarėme daugiau, nei galėjo laukti karštosios galvos.

11. Kas (kam) galvoje - nerūpi: Kas tau galvoj, kur aš einu!

12. Lengva galva - kvailas: Tuomet liks mūsų galvelės lengvesnės, užtai bus kišenės sunkesnės.

13. Lengvą galvą turėti - gerai įsiminti: Jūs turit lengvą galvą.

14. Minkšta galva - pusprotis: Jos jaunikio minkšta galva ir apsuko.

15. Pilna galva - apie nuolatinį galvojimą: Ona, nėra ko nė abejoti, mylėjo Gintautą, kaip myli kiekviena jauna moteriška, kaip negali nemylėti jauno vyriško, su kuriuo nuolat esti, kuriuo nuolat rūpinasi ir sielojasi,- na, kurio noromis nenoromis dieną naktį galva, pilna širdis.

16. Pilnos galvos - blaivas, negirtas: Vyrai pilnos galvos.

17. Plona (reta) galva - prasta atmintis: Ir dabar, pasidėjusi ką sau, užmirštu: galva bėra plona.

18. Savo galva - savarankiškai: Jis nieko neklauso, eina savo galva.

19. Sena galva - gudrus: Tamsiai kas kita, tamstos ir galva sukta, ir širdis kieta.

20. Sveikos galvos - protingas: Nepritrūko nė abejonės, ar mano viešnia sveikos galvos.

21. Sveiką galvą išnešti - išvengti pavojų: Aišku man pasidarė, kad, norėdama sveiką galvą išnešti, turiu daug ką rašydama nutylėti, praleisti.

22. Kad tu galva - sakoma stebintis: Kad tu galva, koks jis geras!

23. Tuščia galva - blaivus, negirtas: Į tą veselę važiavo netuščia galvele.

24. Vainikuota galva - karalius: Ar vainikuotoms galvoms dar turtų stigo?

25. Viena galva - vienišas, viengungis: Kas jam bėda: viena galva, niekas nerūpi... Bepigu.

26. Vyriška galva - vyras: Nereikėjo apgaulioti, nes tamsta vyriška galva ir ne jos metuose besi.

27. Visa galva - iš visų jėgų, kiek tik gali: Vilkas neiškentė ir sukaukė visa galva - aū.

28. Galvą apsukti - priversti pamilti: Apsukai galvą ir mūsų seniui,- šnibždėjo Severa.

29. Galva ataušo - pakvaišo: Ar jam galva ataušo - kalba kalba ir nukalba!

30. Galvą atleisti - išsivaduoti iš rūpesčių: Kad tu, bernužėlis, pats galvelę trūktum, mažgi man, varguolei, galvelę atleistų.

31. Galvą atitrūkti - nelauktam atsibarstyti: Kur aš tave dėsiu? Protas, mat, atitrūkti galvą į miestą!

32. Galvą atmetus - išdidžiai (eiti): Eina galvą atmetęs, kaip kuolą prarijęs.

33. Galvą atsukti į užpakalį - sukvailinti: Galvą į užpakalį atsuko tas plepys.

34. Galva atšalo - išprotėjo: Ar tau galva atšalo?!

35. Galvą baladoti (balzginti, belsti, birbinti) - varginti (triukšmu, kalba): Neišmanęs žmogus, pats leidžiasi pinigus ir kitiems tik galvas baladoja.

36. Galvą dėti - 1. žūti: Geriau jaunas žūsiu, laisvą galvą dėsiu, negu vergu kryžiuočiams teksiu. 2 gulti ir tuoj užmigti: Pasidėsu į patvorę - pradėm turiu dėti galvą.

37. Galvą duoti - garantuoti, užtikrinti: O kad prabaščius išpildys jūsų prašymą, tai aš duodu savo galvą.

38. Nors galvą duok į sieną - nuobodu: Jei vyras namie, tai tik perspėjimus, pamokymus, poniškumo etiketes nuo jo girdi; o jis išeina - tai nors galvą duok į sieną.

39. Galvą džiovinti - 1. vargti (mokantis): Tai dar vis džiovini galvą, pagulėtum kiek nors. 2. kelti rūpestį: Kaip man džiovina galvą tos skolos!

40. Galva (galvomis) eiti - siausti, išdykauti, dūkti: Kurgi neužsitiksi, vaike, šit galva eidamas.

41. Galvą ėsti - įkyrėti: Aš knygą rašau, o tu man vis ėdi ir ėdi galvą.

42. Galvą guldyti - žūti: Ir pamatė tada bernelis, kad vėlu jam mergelės ieškoti, kad vienui vienam teks galvelė guldyti.

43. Galvą įkišti - pakliūti į bėdą: Tik visgi aišku, kad ir bergždžiai galvos inkišt nenorėč...

44. Galvą įkišti į muktą (į tvorą) - blogai ištekėti, vesti: Merga mukton galvą įkišė.

45. Galvą imti - žudyti: Nuo jūsų turtą atimsma, ale galvų neimsma.

46. Galvą iškrimsti - privargti: Trūkite sau galvos po budeliais, galvą man iškrimto...

47. Galvą išmaišyti - įkyrėti, išvarginti: Tu su savo „mama“ man ir galvą išmaišei.

48. Galvą išnešti - išvengti pavojaus, išsigelbėti: Džiaugiaus galvą išnešęs.

49. Kiek galva išneša - labai garsiai, iš visų jėgų: Bliauna kiek galva išneša.

50. Galvą išsukti - išvarginti: Galva išsukta jai - devyni vaikai.

51. Galvą iššukuoti (ištrinkti) - sumušti: Norėdamas, kad tau galvą iššukuotų, spiauk kitam į akį.

52. Galvą ištrūkti - išeiti: Ištrūko galvą ir nepareina.

53. Galvą išūžti - išvarginti: Neduok dieve! - atsiduso ponia,- širdį paėda, galvą išūžia...

54. Galvą kasyti - gerai pagalvoti: Ant pašaliai visi... Taip išsituštino, kad mes, kasydami galvas, vos jau žinom, ką nusivirti ir kuom pasisotint.

55. Galvą kelti - 1. reikštis, nerimti: Pradėjo ir moterys galvą kelti, reikalauti sau lygių teisių su vyrais. 2. didžiuotis: Vai, nekelk taip galvos - neatlaikys sprandas!

56. Galvą (galva) kinknoti - abejoti: Mackevičius sako - reikėtų tikėti. Jaunieji tiki, bet seniai tik kinknoja galvomis.

57. Galvą kyštelti (kišti) - užeiti trumpam: Ogi dabar, želėk dieve! Tik gėda žiūrėti, kad lietuvninkai, prancūziškai pasirėdę, į bažnyčią vos išgirst ką kyšteria galvas.

58. Galvą kišti [į kilpą] - lįsti (į nemalonumą): Žinia, negi kvailas aš pats galvą kišti!

59. Galvoje kliuka - pamišęs: Gal tau galvoje kliuka, kad taip kalbi?

60. Galvą kraipyti - 1. abejoti: Bet seniai vėl nepasitikėdami kraipo galvas. 2. stebėtis: Į namus kartais knygininkėliai ką-ne-ką atnešdavo; prie pauparių kur ką pajutę, visur pirkom, skaitėm, galvsa kraipėm.

61. Galvą krapštyti - gerai pagalvoti: Kad reikia naują drabužį įsitaisyti - krapštyk galvą, ir tai niekoneiškrapštysi.

62. Galvą krimsti - įkyrėti, neduoti ramybės: Ir toleik savo vyrui galvą krimto, koleik jį neperkalbėjo.

63. Galva kruta - apie gabų: Ė, jo gi galvyna krutėjo gerai.

64. Galvą kulti - 1. vargti: Sako, aš eisiu galvą kulti, užteks. 2. įkyrėti: Savo kalbomis jis man nuolat galvą kulia.

65. Galvą kvaršinti - įkyrėti, neduoti ramybės: Verčiau aš tau naginės parauksiu. Ateina nedėlia... Vėl tu man kvaršinsi galvą.

66. Galvą lankyti - žemintis: Prieš tėvulį galvelės nelankei, prieš seną kepurės nenusiėmei.

67. Galvą lankstyti - 1. sveikinti: Žmonės žemai lankstė jam galvas. 2. žemintis: Mes nemėgstam prieš nieką lankstyti galvą.

68. Galvą laužyti - įtemptai galvoti: Apie tai ir laužai sau galvą naktų naktis.

69. Galvą laužti - versti įtemptai galvoti: Pradžia galvą laužia, paskui ne bėda.

70. Kiek galva leidžia - iš visų jėgų; Rėkia, kiek tik galva leidžia.

71. Galvą lenkti - rodyti pagarbą, sveikinti: Lenkiau galvelę tėvui močiutei, tiesiau ranką broliui senelei.

72. Galvą linguoti - abejoti: Tuo tarpu daugumas tik dūsavo, liūdnai galvas linguodami: jie nė nemėgino karštesnių sutūrėti.

73. Galvą maišyti - rūpestį teikti: Nemaišyk vaikui galvos, nepatark taip.

74. Galvoje maišosi - eina iš proto: Bene trūksta jai proto, maišosi galvoje? - kartais pamano Jokūbas.

75. Galvą mankyti - galvoti, rūpintis: Kur šiandien darbautis ir mankyti galvas ant tokio dalyko.

76. Galvoje mušasi - neduoda ramybės (mintyse): Sugulus visiems pinigai mušasi tik galvoje: sapne ne vienas nartė baltus rublius.

77. Galvą nardant - pasipūtus, išdidžiai (eiti): Galvą nardydama, drąsiai eina.

78. Galva nenukris - sakoma, liepiant ką pagerbti: Galva nenukris, prieš žilą plauką nusilenkus.

79. Galvos nepramuši - sakoma nedrįstančiam, nesiryžtančiam: Paklausi, tai galvos nepramuši.

80. Galvos neskauda (nesopa) - nerūpi: Dėl kito jam galva neskauda.

81. Galvą nešti - prievarta eiti: O kiek tokių juodišių yra šiandien stumiamų į tą pragarą? Kam? Kodėl turi jie savo galvas ten nešti?

82. Galva neša - supranta, nusimano: Kaip galvos senovės žmonėms nešė, taip gyveno.

83. Galvą nešti aukštai - įsivaizdinti: Perdaug aukštai jie galvą neša, lyg jie čia ponai.

84. Kur galva neša - bet kur (eiti): Palaidysiu gyvulius ir eisiu, kur galva neš.

85. Galvos netekti - nesusivaldyti dėl jausmų pertekliaus: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko, lyg pamišusi, už ko rankos užkabinamos.

86. Galvoje netelpa - neįsivaizduoja: Prieiti ligi to, kad mestum sutaną, ne! Kaip sau norite, šitai netelpa mano galvoj.

87. Galvą nuimti - nužudyti: Kad tu su jais, tai ir tau reikia galvą nuimti!

88. Galvą nuleisti - nusiminti: Kai iššvaistys, nebeliks nieko, nebeturės ko beryti, vaikščios galvą nuleidusi...

89. Galvą nulenkti - žemintis, paklusti: Lietuvių tauta nenulenkė galvos prieš engėjus.

90. Galvą numazgoti - apgauti, nusukti: Dar ne vienam galvą numazgos, kol ant gudresnio užšoks.

91. Galva nuseko - išprotėjo: Galva nuseko, ir išvežė.

92. Galvos nustoti - mirti: Jis galvos nustojo dėl svetimo gero.

93. Galvą nutrūkti - pamišti: Šaknys paskutiniu metu buvo kaip galvą nutrūkęs.

94. Galvą padėti - žūti: Kiek kraujo išliejo, kiek žmonių nustojo turtų ir galvą padėjo už tą savo brangiausią kalbą!

95. Galvą paėsti - įsipykti, įgristi: Man galvą paėdė tie tavo prašymai.

96. Galvą paguldyti - žūti: Mūsų broliai paguldė savo galvas už mus visus, už bendrą darbininkų reikalą.

97. Galvą pakelti - paaugti: Atmenu, kai tik pakėliau galvą, ir ėmė su saule kelti.

98. Galvą pakišti - apsigyventi (prastai, kukliai): Blogai gyventi, kad nėr kur galvos pakišti, kad į trobą lyna.

99. Galvą palaužyti - įtemptai pagalvoti: Turi sykiais gerai galvą palaužyti, iš kur kapeiką gauti.

100. Galvą palenkti - pasveikinti: Ir sustikau mergelę, ir palenkiau galvelę.

101. Galvą palydėti - žūti, mirti: Nedaug trūko, kad galvą palydėčiau.

102. Galvą pamesti - 1. netekti nuovokos: Tik niekad nereikia pamesti galvos. 2. įsimylėti: Mat, mama, Šopfas pametė galvą dėl Elzės.

103. Nors galvą plauk - jokiu būdu, niekaip: Kur pasidėjau peilį, nors glavą piauk - nebeatmenu.

104. Galva plyšta - sakoma, nesugalvojant ką daryti, kaip išeiti iš sunkios padėties: Galva plyšta, nežinom, ką daryti.

105. Galvoje plūduriuoja - stovi ant galo liežuvio: Galvoje plūduriuoja, ale nežinau, kaip pasakyti.

106. Galva pradaužta (prakulta, pramušta) - labai ko nori, ką mėgsta: Jam galva pralaužta važiuot.

107. Galvą pridėti prie užpakalio - nuteisti mirti (niekinamai): Tiesa, tiesa, velnias kartais ir pas mus juoką gauna, juk vis tiek jo galvelę dabar prie užpakalio pridės.

108. Galvą priglausti - ramiai apsigyventi: Ė, ką jau aš!.. Nebent kad senatvėj kur galvą priglausti turėčiau.

109. Galvą prikaisti - pakliūti į bėdą: Višta galvą prikaitė (vanagas sudraskė).

110. Galvą prikimšti - įsidėmėti: Per daugelį metų išmokė visokių gudrybių, prikimšt galvą šimtais įvairiausių vardų ir datų.

111. Galvą prikišti - pakliūti į bėdą, įkliūti: Bijau, kad tu, sėdėdama Kaune, galvos kur neprikištum: ir pražūtum, nieko nepadarius, ir mane jauną našliu paliktum.

112. Galvą prilaužyti - daug prigalvoti: Kiek aš visokiais reikalai galvos esu prilaužęs.

113. Galvas sudėti - visiems, daugeliui žūti: Visi jie vieną dieną ir vieną valandą sudėjo savo karštas galvas anapus Ukmergės.

114. Galvas sukišti - į vargą susituokti: Jauni sukišė galvas, dabar nei pakarti ne paleisti.

115. Galvą sukti - 1. sukti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities. 2. rūpintis: Pro vaikus ir galvos nesuku, visi gerai gyvena.

116. Galva sukasi - didžiuojasi, įsivaizdina: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi.

117. Galvą sumaišyti - 1. išvarginti: Galva sumaišyta visų rupesčių. 2. iš proto išvaryti, sukvailinti: Tu arielka, tu pilkoji, sumaišei galvelę.

118. Galva susisuka - nesiorientuoja: Kai tik aš nuvažiuoju į Šeštokus, tai man galva susisuka.

119. Galvą susukti - privilioti, patraukti: Susuko boba tokiam jaunam vyrui galvą.

120. Galvą trinkti - barti: Kad trinko jam mokytojas galvą, tai trinko.

121. Galvą trūkinėti - bėgioti, siausti: Netrūkinėk galvą - dar puodus išversi.

122. Galvą trūkti - dangintis, eiti nežiūrint: Išėjęs vis dairės, kame čia galvą trūksta ar tvoromis eina karštakraujė juodukė.

123. Galvoje trūksta - pusprotis: Ar tau tik šiek tiek netrūksta galvoje...

124. Galvą turėti - būti protingam, gudriam, gabiam, išmanyti: Kaip man rodos, aš vienas beturiu galvą,- juokėsi Drūktenis, artyn bobų priėjęs.

125. Galvoje turėti - kreipti dėmesį: Nu, tai jis ir galvoj neturi.

126. Galvą užkarti - nevykusiai nutekėti: Užkoriau jauną galvelę už to girtuoklio visam savo viekeliui.

127. Galvą užplėšus - išdidžiai (eiti): Eina užplėšus galvą, nė žmonių nemato.

128. Galvą užsivertęs - kaip vejavaikis: Ėjo mažne kas dieną užsivertęs galvą per vakaruškas arba karčemas.

129. Galvomis vaikščioti - apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio kas gyrimos: tiek šimtų, tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas.

130. Ant (kieno) galvos - skirtas (kam): Pirkit, mergelės, jūs pirma, nes kai nupirks vaikinai ant jūsų galvos, eisite paskui...

131. Ant gyvos galvos - gyvam esant: Ne, išgama būčiau, ne vaikis, vesdamas kitą ant jos gyvos galvos.

132. Ant galvos atsisėsti - išnaudoti: Ant galvos kitam atsisėdo ir namo, kad svietą nudyvys.

133. Ant galvos krintant - labai greitai: Jis, žmogelis, ant galvos krisdamas movė per duris.

134. Ant galvos (galvų) lipti - grūstis: Tiek prisirinko žmonių, kad lipa ant galvos, nėra nė kur apsisukti.

135. Ant galvos statyti - smarkiai varyti: Jei arklį statys ant galvos, tai gal dar ir suspės.

136. Ant galvos sukrauti - priteikti (rūpesčių): Tavo rūpestis, sako, vaikus aprėdyti, ne ant mano vienos galvos sukrauti.

137. Ant galvos suktis - neatsiminti gerai žinomo dalyko: Ot sukasi ant galvos, ale negaliu atsiminti.

138. Ant galvos užsikarti - prisivilioti: Tik ir žiūri, kaip bernui ant galvos užsikart.

139. Be galvos - 1. negabus: Mano sūnus vienas be galvos, kitas be kojų. 2. neprotingas: Ar žvejys jau senas būtų be galvos.

140. Į gyvą galvą - nepakenčiamai (rėkti): Kai tik [tėvai] užmigo, vaikas gyvon galvon rėkia.

141. Į pirmą galvą - pirmiausia: Mūsų kišenės - Nemuno vingiai, jo antys - krantai su mineralais, jo gydomosios vietos, pirmon galvon - Birštonas.

142. Į galvą ateiti - pagalvoti: Pasiskųst kam už aiškų apgavimą jiems nė į galvą neatėjo, nes žinojo, kad niekas jų neišklausys.

143. Į galvą bristi (daužti) - svaiginti: Ale kad gyvatė brenda galvon vynas.

144. Į galvą dėti - įsiminti: Ir deda į galvą, ką tas vaikas sako.

145. Į galvą eiti - svaiginti: Alaus, rodos, nedaug išgėriau, bet į galvą eina.

146. Į galvą įdėti - išmokyti: Sunku jam įdėti į galvą: sakai nesakai, vis užmiršta.

147. Į galvą įdūkti - pasigerti: Kai įdūko į galvas, užmiršo ir bobos visus piktumus.

148. Į galvą eiti - pagalvoti: Buvau krautuvėj, o neįėjo į galvą paimti cukraus.

149. Į galvą įkalti - išmokyti: Visa, ką ji man į galvą įkalė, tebėra gyva iki šiai dienai.

150. Į galvą įkristi - 1. įsiminti: Mano tėvui greitai į galvą įkrenta visokie niekai. 2. patitki: Jam, matyt, į galvą įkrito pačios duktė.

151. Į galvą įmesti - išgerti: Į galvą įmeta, škandalija.

152. Į galvą imti - išgyventi, rūpintis: Tiktai neima į galvą Ignotas tų piktų kalbų, nė galvoti apie jas nenori.

153. Į galvas įsikalti - įsidėmėti: Įsikalk į galvą, kad neužmirštum.

154. Į galvą įsimušti - susigalvoti: Jei jau įsimuš kas galvon - neperkalbėsi.

155. Į galvą kalti - nuolat kartoti, raginant įsidėmėti: Kasdien Barbora tokius patarimus kalė ir kalė Martynienei į galvą.

156. Į galvą lįsti - 1. kilti mintyje: Alkanam visi velniai į galvą lenda. 2. erzinti: Nustok nebarškėjęs su pagaliu į tas lentas, man net į galvą lenda.

157. Į galvą mušti - svaiginti: Stiklelį degtinės išgėrei ar stiklinę alaus, taip pat grobsto širdį, taip pat muša į galvą.

158. Į galvą neduoda - neskubus: Nesiskubink, galvon niekas neduoda.

159. Į galvą netilpti - nesuprasti: Kai kam netilpo į galvą, kaip taip galima padaryti.

160. Į galvą piltis - rūpintis: Iš to ligos... Kam taip pilies į galvą, rūpesčiai suėda sveikatą.

161. Į galvą pulti - 1. susigalvoti: Jam puolė galvon, kad negerai padarė. 2. atimti protą, sukvailinti: Jam tas puolė į galvą, ir dabar nesveikas.

162. Į galvą šauti (šokti) - staiga sugalvoti: O Baltaragiui tada kaip tik šovė į galvą: kodėl jis negalėtų apgauti Pinčiuko.

163. Nė į galvą - nepagalvojus: Man nė į galvą, kad anas tiek pinigų turėtų.

164. Iki gyvos galvos - visam gyvenimui: Gavęs gerokus pinigus, visai metė mokslą, apmąstęs, kad ir be mokslo užteks jam pinigų iki gyvos galvos.

165. Iš galvos - atmintinai, sugalvojęs: Nieko nerašau iš galvos, o iš gyvenimo.

166. Iš savo galvos - pats: Tai vis ponai iš savo galvos žmones spaudžia ir mokesčius lupa...

167. Iš visos galvos - kiek gali, smarkiai: Iš visos galvos šaukia, kad apvogė.

168. Iš galvos eiti - 1. pakvailti: Argi raudot kaip marčiai, dėl jo eit iš galvos? 2. smarkiai augti: Žolė iš galvos eina.

169. Iš galvos išdulkėti (išgaruoti, išeiti) - pamažu užsimiršti: Bet ji tiki, kad šitame gražiame krašte praeis ir džiova, išdulkės iš galvos ir tas šelmis.

170. Iš galvos iškristi - užsimiršti: Per tiek metų atsimena, neiškrenta iš galvos.

171. Iš galvos išlakstyti - pamažu pasimiršti: Tos mįslės išlaksto iš galvos.

172. Iš galvos išlaužti - išgalvoti: Tingėjo laužyti galvą, dargi žinodamas, nieko iš jos neišlaušiąs.

173. Iš galvos išleisti (išmesti) - užmiršti: Iš galvos tą kalbą išleidė.

174. Iš galvos išmušti - priversti pamiršti: Aš tau greit išmušiu iš galvos Petrą,- sako tėvas dukrai.

175. Iš galvos išpulti (ištrūkti) - užsimiršti: Tas puodas tai man visai iš galvos išpuolė.

176. Iš galvos išsidaužti (išsimušti) - pasimiršti: Jau mano senysta, jau visos dainos ir pasakos iš galvos išsidaužė.

177. Iš galvos išvėsti - užsimiršti: Pamiršo jau savo pusę, tėvą ir visą giminę, viskas išvėso iš jos galvos.

178. Iš galvos kraustytis - kvailti: Ar iš galvos kraustais - taip šalta, o basas vaikščioji.

179. Iš galvos mesti - kratytis: Meskit iš galvos tuos rūpesčius, tas bėdas.

180. Iš galvos varyti - daryti kvailą: Be jokio pasigailėjimo vieni skerdžiami, kiti plėšiami, turtas deginamas, ištisų šeimų vaikai nuo tėvų atskiriami, motinos ir žmonos iš galvos varomos...

181. Nuo galvos - atmintinai: Mudvi giesmeles nuo galvos išgiedojom.

182. Nuo (kieno) galvos - sakoma, varant ką šalin: Eik sau nuo mano galvos.

183. Nuo galvos numesti - atsikratyti, pašalinti: Marelė kalbėjo, o motina maž tegirdėjo: džiaugėsi rūpestį numetusi nuo galvos.

184. Po (kieno) galva - 1. gyvenant: Po mano galva jau dusyk taip buvo. 2. mirus: Po senio galva namai liko Jurgio.

185. Per galvą išlįsti - įkyrėti: Man tos kalbos jau per galvą išlindo.

186. Per galvą leisti - nekreipti dėmesio: Buvau manęs duoti į teismą, ale leidžiau per galvą.

187. Per galvą verstis - skubėti dirbti: Na, dabar turėsim verstis per galvą.

188. Prie (kieno) galvos - gyvam esant: Nors prie mano galvos nesiriekit.

189. Pro galvą eiti - užsimiršti: Viskas eit (eina) pro galvą, nebeatmenu.

190. Su galva - protingas: Reikia dirbti su galva, kitaip nieko nebus.

191. Ties galva kyboti - grėsti: Keršto debesys kybo ties tavo galva! Trenks perkūnas - ir iš tavęs, iš visų Bagynų beliks pelenų krūva.

192. Už (kieno) [gyvos] galvos - gyvam esant: Kad taip visi gyventų, kaip gyveno už uošvio galvos.

193. Už galvos stvertis (susiimti) - stebėtis, piktintis: Iš tikro reikia stvertis už galvos, išvydus tokią babiloniją.

194. Ne galvoje - nerūpi: Atrodė, kad besiartinančios sutuoktuvės jam visai ne galvoj.

195. Nei galvoje nei uodegoje - visai nerūpi: Pusę aruodų išvežė, o tau nei galvoj nei uodegoj.

196. Kaip galvą (galvos) perdaužtas - smarkiai (bėgti): Išbėga kaip galvą perdaužtas.

197. Kaip į galvą muštas (daužtas) - labai greitai: Bėga kaip galvon muštas.



Galva angliškai, latviškai, lenkiškai, sinonimai
Ar žinai ką reiškia Šansonjė?
Sekite mus