lietuviuzodynas.lt
Žodynas
Vertėjas
Terminų žodynas
Sinonimų žodynas

Nosis, nosė frazeologizmai

1. Ant nosies galo lipti - būti čia pat: Tam jau smertis ant nosies galo lipa.

2. Ligi nosies galo - apie neišmanėlį: Išmanai tu ligi savo nosies galo.

3. Nosies statumu (tiesumu) - tiesiai: Eina nosies statumu.

4. Didelė nosis - 1. gėda: Man būtų labai didelė nosis, kad aš šito uždavinio nepadirbčiau, o tu padirbtum. 2. puikybė: Ot ir gavai už didelę nosį.

5. Ilga nosis - nesekmė: Senajai ilga nosis, ir teko atsiprašyti.

6. Ilgą nosį gauti - patirti nesėkmę: Bet Skraudys laimėjęs, ir Dūdjonis gavęs tiktai ilgą nosį.

7. Ilgą nosį rodyti - tyčiotis: Šunų autoritetas lageryje visiškai krito. Visi jiem ilgą nosį rodė ir liežuvius jiems kaišiojo.

8. Savo nosį žiūrėti - rūpintis savais reikalais: Tu savo nosį žiūrėk... - sumurmėjo Ignis.

9. Šlapia (trumpa) nosis - pienburnis: Tavo dar šlapia nosis.

10. Viena nosis beliko - labai sudžiūvęs: Viena nosė beliko iš tų lakstymų.

11. [su] nosimi ariant [žemę] - apie girto ar nusilpusio ėjimą: Vaitas su raštininku, nosimis ardami, į vežimą įsikibdami, įsirito į vežimą.

12. Nosį atkišti - ateiti (nepageidaujamam): Ir dabar pas mus nė nosies neatkišo.

13. Nosį atsišluostyti - susitvarkyti: Pirma nosį atsišluostyk, jei nori su manim kalbėti!

14. Nosį badyti - būti matomoje vietoje: Knyga nosį bado, knygos nemato.

15. Nosį braukyti - apgaudinėti: Ar tu man ilgai nosį braukysi?

16. Kad nosis dreba - apie godų valgymą: Srebia, kad nosė dreba.

17. Nosį duria - norisi, rūpi (pasakyti): Kai visi pradėjo šnekėti, tai ir man nosį duria.

18. Nosį gauti - patirti gėdą, būti sugėdintam: Padavėjai tikėjosi labai nubausiantys, ir gavo nosį.

19. Nosį įbesti - arti prisikišus, žiūrėti: Langan kartais nosį įbedu.

20. Nosį įkarti - įsistebeilyti: Negražu įkarti nosį kur nereikia.

21. Nosį įkišti - 1. trumpas užeiti: Žmonėms neleido nė nosies beįkišti. 2. įsiterpti į kalbą: Visai be reikalo tu čia tarp mūsų įkišai nosį.

22. Nosį įmerkti į šakumą - nusigerti: Tol gersi, kol nosį į šakumą įmerksi.

23. Nosį iškelti - įsivaizdinti: Tu, nenaudėli, dėl ko taip iškeli nosį?

24. Nosį iškišti - išeiti čia pat, tik pro duris, trumpam: Iškišau nosį pažiūrėt, kas atsitiko.

25. Nosį išnešti - pasveikti: Jis išnešė nosį.

26. Nosis išsitęsė - sulyso: Po ligos tuoj išsitęsė nosis.

27. Nosį išstatyti - įsivaizdinti, didžiuotis: Vaikščioja, nosį išstačius, ir negavo vyro.

28. Nosis ištįso - 1. nusistebėjo: Aukštujuose dar nebuvęs - ne, jo nosis ištįs, kai pamatys Aukštujų pūstynus, smiltynus, šilus. 2. prailgo: Ir nosis man ištįso belaukiant.

29. Nosį išvilkti - pasveikti: Kažin ar aš išvilksiu nosį po tos operacijos.

30. Nosį kaišioti - lįsti, stengiantis pamatyti: Kedulis nuo pat ryto vėl išėjo į kalvę, įsakęs moterims sėdėti pirkioje ir nosies be reikalo į gatvę nekaišioti.

31. Nosį kelti (kilnoti) [aukštai] - įsivaizdinti, didžiuotis: Iš didelės žemės, labai nosį kėlė ir ji.

32. Nosį kyštelėti - paskubom pasižiūrėti: Jis kyštelėjo nosį į verdantį ant ugnies katiliuką.

33. Nosį kišti - 1. įkyriai lįsti: Kur kiši tą savo nosį? 2. domėtis (ne savo reikalais): Dar ko bereikia - nosis kišti ne į savo vietą.

34. Nosį kumpinti - pykti: Gali kumpinti nosį, gali nekumpinti, bet daugiau nebeįgausi manęs.

35. Nosis laksto kampiniais - apie godžiai valgantį: Jos valgo, net nosys kampiniais laksto.

36. Nosį laužti - 1. dvokti: O jau nešė nuo jo - iš kurios pusės beprieik, nosį laužte laužia! 2. labai kvepėti: Tai kvepia, net nosį laužia.

37. Nosį laužti į viršų - puikuotis: Nuo mandrumo nosį viršun laužia.

38. Nosies nenugrando (nenusišluosto) - apie neišmanėlį, pienburnį: Ans žaliai (linksmai) gyvena, o rodos nė nosios nenugrandęs.

39. Nosies nerodyti - neužeiti, neužsukti: Susiprato ir jis, kad jam nebus dovanota, nė nosies neberodė namo.

40. Nosį nešti [aukštai] - būti išdidžiam: Ta mūs kaimynė tai nosį neša.

41. Nosį nudurti - nusiminti: Kas čia pasidarė, kad taip nosį nudūrei?

42. Nosimi nudurti - pastebėti akivaizdoje esantį daiktą: Ką nosia nudūrė, tą rado.

43. Nosį nukabinti (nukarti, nuknabinti) - nusiminti: Tik kokia bėda, tu tuoj ir nukabini nosį.

44. Nosis nuknabo (nuknibo) - nusiminė: Ir jo nosis nuknabo, kai išgirdo tokią nelauktą naujieną.

45. Nosį nuleisti - 1. nusiminti: Bet Bušė pastebi, kad Pikčiurna nuleido nosį, ir tuoj atlenkia. 2. pasidaryti ne taip išdidžiam: Buvo labai mandras, dabar jau nosį nuleido.

46. Nosį nusmaukti - 1. sutramdyti: Aš tau kad nusmauksiu nosį, tai nebūsi toks mandras. 2. apgauti: Kunigas Olšauskas visiems nosis nusmaukė.

47. Nosį nušluostyti (nušnypšti) - apgauti: Aš tam varlei nosį nušluostysiu.

48. Nosį pakabinti - 1. prisilindus, įkyriai žiūrėti: Ko čia žibini nosį pakabinęs, eik gulti geriau. 2. nusiminti: O ko gi jūs visi nosis pakabinote?

49. Nosį pakarti - 1. įkyriai žiūrėti: Snopso, nosis pakorę. 2. nusiminti: Nuo šitų Danylos žodžių Vuodega ir rankas nuleido, ir nosį pakorė.

50. Nosį pakelti - 1. pasipūsti, pasidaryti išdidžiam: Na jau anas dabar pakėlė nosį, kai tokiu činu stojo. 2. pažvelgti: Pakelk nosį į aukštą.

51. Nosį panarinti (papliaupti) - nusiminti: Jonelis nosį panarino ir stovi.

52. Nosį parodyti - prisiartinti, užsukti: Pats Bindokas nedrįso nė nosį parodyti arti.

53. Nosį pastatyti į viršų - mirti (niekinamai).

54. Nosį patempti - didžiuotis: O paklausus ko kaliniui, niekuomet neatsakyk, tik eis nosį patempusi - būsianti negirdinti.

55. Ir nosimi pauostyti - visai (nėra): Nėr miltelio ir nose pauostyti.

56. Nosį prasukti - pasitraukti, pasišalinti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti.

57. Nosis pratįso - sulyso: Nevalgai, nevalgai, žiūrėk, ir tau nosis pratįs.

58. Nosį prikišti - domėtis: Ji visur nosį prikišus.

59. Nosis prilipo - apie didelį susidomėjimą: Klausėsi ausis išpūtęs, bet kai išgirdo, net ir nosis prilipo.

60. Nosį pūsti - didžiuotis, nekreipiant į kitus dėmesio: Eidamas pro šalį, nosį pučia.

61. Nosį raityti - didžiuotis: Bet šiandien... Pro šalį tie laikai, kad dar būtų galima nosį raityti.

62. Nosį raukyti - rodyti nepasitenkinimą: Kai užsimeni apie priežadus, tai tik nosį rauko.

63. Nosį riesti - 1. dvokti: Tai mėsos pridusimas - nosį riečia. 2. didžiuotis: Vežėjas Pranciškus ir sodininkas Grigelis, abudu iš chlopų, jau riečia nosį ir apie algų padidinimą ima niurnėti.

64. Nosį rodyti - nesiskaityti: Oo, Jonas nosį rodo!

65. Kur nosis rodo - tiesiai, be krypties (eiti): Norėdami pasižmonėti, kaimynai įstumia arkliuką į roges - kaip sakoma - ir nušliūkščia pas kaimyną, vis tiesiai, kur nosis rodo, kur akys veda.

66. Nosį statinėti (statyti) - pūstis, didžiuotis: Kas per daug, tai per daug, taip nosį statinėti, nėmaž nenusižeminti, pagaliau nė pasimalonėti.

67. Nosis sukišti - 1. įkyriai prilįsti (keliems): Būdavo, nueini milžt karvės, kokie du pacai sukiša noses ir žiūri. 2. sudraugauti: Anuodu vesis: jau nosis sukišę vaikšto per dienas.

68. Nosį sukti - 1. kvepėti: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė. 2. dvokti: Ką čia taip verdat, kad net nosį suką.

69. Nosį susitepti - nustoti gero vardo: Nosį susitepė su tokiu kėpiu.

70. Nosį susukti - užpykti, užsigauti: Noses susukę tik valkiojas, nešneka su uošviene.

71. Nosį traukti - būti netoli ašarų: Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia.

72. Nosį uždūrus - įsikneibus, atsidėjus (žiūrėti): Nosį uždūrus žiūrės, kaip ji ten verda.

73. Nosį užimti - pasmirsti: Kad dvelkterėjo nuo tvartuko vėjas, net nosį užėmė.

74. Nosį užkišus (užkorus) - įkyriai (žiūrėti): Neknapsok užkišęs nosį, kur vyresni šnekas!

75. Nosį užlaužti - didžiuotis: Tai mergos - nosis užlaužusios, mandrume prapuolusios.

76. Nosį užriesti - 1. įsižeisti, supykti: Žiūrėk, ponaitis, užsigavo, suprask, užrietė nosį. 2. didžiuotis, pasipūsti: Jau dabar jis vaikščioja nosį užrietęs, kas bebus, kad išrinks pirmininku.

77. Nosį užsukti - užpykti: Matyt, Onelė nosį užsuko, kad neateina.

78. Nosį užversti - imti didžiuotis: Kai tik pinigų ėmė gauti, tai ir nosį užvertė.

79. Nosį varvinti - smaksoti: Ko gi čia nosį varvini pas didžiuosius.

80. Nosis žydi - išgėręs: Tada vėl žydėdavo visų nosys, vėl klegėdavo lotyniškai rusiškai lietuviškas Babelis.

81. Ant nosies - čia pat, arti: Pūdymų pusė nesuarta, mėšlas nevežtas, šienapiūtė ant nosies.

82. Ant nosies griūti - 1. apie nuvargusį, sunkiai dirbusį: Eik, dirbk, nors ant nosies griūk. 2. apie girtą: Vakare ant nosies griūvu.

83. Ant nosies kabėti - būti čia pat (apie lietų): Vakar iš vakaro visiškai lietus ant nosies kabėjo.

84. Ant nosies kabinti - pasakoti (be reikalo): Ar nesakoma, kad nereikia visko vyrui ant nosies kabinti?

85. Ne ant nosies kritęs - smarkus: Tačiau ji pati veiks ir tiems ponams parodys, kad nors jos vyras ir nekoks - bet ji ne ant nosies kritusi.

86. Ant nosies lipti (leistis) - išjuokiamam, niekinamam: Kad jis nebūtų buvęs paikys, tai nė vienam nebūt davęs ant nosies lipti.

87. Ant nosies pasikabinti - užkliūti: Ak, ir tau ant nosies jau pasikabino mano vaikai!

88. Ant nosies babt - mirė: Eini, dirbi, plėši, babt ant nosies - nieko nebereik.

89. Nosis į nosį - kaktomuša: Vienok iš nejučių atsitiko keletą sykių susidurti Jonukui su Kerėpla, ot, akis į akį, nosis į nosį.

90. Kas (kam) į nosį - nerūpi (piktai): Ką čia veiki? - O kas tau į nosį!

91. Ne į nosį - nepatinka: Jam ne į nosį ta mergaitė; kad ir graži, neims.

92. Į nosį dingtelėti - kilti minčiai: Man vėl dingtelėjo į nosį... Kam čia rėdytis.

93. Į nosį durti - dingtelėti: Tik man dūrė į nosį, kad tai atlyginimas ponams už jų darbus.

94. Į nosį duria - yra akivaidoje, matomas: Kirvis į nosį duria, kirvio nemato.

95. Į nosį įdurti - įsidėmėti (nepatinkamą): Įdūrė man į nosį ir Tavo žodžiai gromatoje.

96. Į nosį įsikišk - pasiimk, pasidėk (piktai): Įsikišk į nosį savo raktus!

97. Į nosį įtepti - uždrožti, suduoti: Įtepk į nosį, ir žinos prie tavęs daugiau nelįsti.

98. Į nosį kibti - priešintis: Tu girdėjai kur, kad bernas man į nosį kibtų.

99. Į nosį papūsk - nieko nepadarysi, nepabaidysi (piktai): Jei kartais siuntė ką padirbti, ta kaip kirviu atkapoja: - Papūsk į nosį! O tu pats ar negali?

100. Į nosį spiauti - atsikratyti: Reikia visiems rūpesčiams ir nesmagumams spiauti į nosį, mesti nuo savęs.

101. Iš nosies į burną (į dantis, į gerklę) - apie nieko nesuprantantį: Išmanai tu, kas iš nosies burnon.

102. Iš nosies ligi dantų - labai nedaug (išmanyti): Ans težino iš nosies lig dantų.

103. Iš po [pat] nosies - čia pat esant: Iš po pat nosies ir nutraukė (pavogė).

104. Nuo nosies - po lygiai: Ką ten pragersi - visi dėjom nuo nosies.

105. Nuo nosies atkrito - netinkamas, atliekamas: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito.

106. Nuo nosies nuvarva - apie neišmanėlį: Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva.

107. Per nosį - negarbė, pažeminimas, nepatinkamas dalykas: Visiems per nosį tie žodžiai.

108. Per nosį braukyti - niekinti, mulkinti: Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi.

109. Per nosį gauti - būti suniekintam: Toks Pamušių Blinkiukas dabar tikrai gaus per nosį, jei dar nagus drįs kišti prie Palmyros...

110. Per nosį važinėti - išnaudoti, stumdyti: Išsikrapštysime iš jo kišenės. Man jis nevažinės taip per nosį.

111. Po nosimi - 1. čia pat, arti: Žiema po nosia, o jų bulvės nekastos, daržai neimti. 2. tyliais, neaiškiai: Niurna ką po nosia, nė suprast negali.

112. Po nosimi kaišioti (kišti) - įkyriai rodyti ar duoti: O patys kaišiojame tuos pat laiškus visiems po nosia, lyg besigirdami.

113. Po nosimi patepti - ryškiai priminti: Ir sūdną dieną viskas ten bus po nosimi patepta.

114. Ne po nosimi - nepatinkamas: Man ne po nosia šitoji merga.

115. Ne prie nosies - nepritinka: Tie drabužiai ne prie mano nosies.

116. Pro nosį važiuoti - pajuokti: Ji taip dailiai važiuoja visiems pro nosį.

117. Nosis su nosimi - kaktomuša: Eina ir susitiko nosis su nosimi.

118. Su ilga nosimi likti - likti apviltam: Išdavikas. Melagis. Mes visi liksime su ilga nosimi...

119. Su nosimi išlįsti - laimingai išeiti, neprakišti: Nežinia dar šiemet, kaip su nosia išlįsim.

120. Ne lig nosimi - ne sau lygus: Nesisiek ne sulig nosim, kad ir apturėsi - nesuturėsi.

121. Už nosies braukyti - pajuokti: Galvočius, iškalbus, nesiduos už nosies braukyti.

122. Už nosies nusitverti - stebėtis kieno gudrumu ar savo nesusiprotėjimu: Kai jie paskaitys mano pasiūlymą, tai už nosies nusitvers, paikučiai tie! Pagalvos, kodėl jiems tokia mintis neatėjo.

123. Už nosies vedžioti - laikyti paiku, mulkinti: Urėdas taip pat vedžiodavęs poną už nosies ir prikalbėdavęs jam visokių nesąmonių.

124. Ne (kieno) nosiai - apie kieno nesugebėjimą ką padaryti: Ne tavo nosiai tokį aštuonnytį ir išausi.

125. Ne (kieno) nosimi - pranašesnis: Ne tavo nosia, ir tai dirba.

126. Kaip nosį nupiautas - nusiminęs: Aš kaip nosį nupiautas sėdžiu.

127. Kaip per nosį gavęs - iš netikėtumo nustebęs: Policija dairosi, kaip per nosį gavę.