Pirštas frazeologizmai

1. Pirštų dabymas - tyčiojimasis: Nebeužtekdama kantrybės kentėti to pirštų badymo bobelių, ieško pasigelbėti.

2. Piršto dėja (dėjimas) - labai nedidelis plotelis: Pradžioje atsirado piršto dėjos dedervinė, tolyn - didyn, ir apėmė visą žandą.

3. Pirštų galais - 1. paviršutiniškai: Padarė, bet padarė galais pirštų. 2. atsargiai: Visi vaikščioja pro juos pirštų galais, bijo smarkiau įžeisti.

4. Pirštų galus nudegti - nepasiekti: Aš dar kartą nusivyliau savo svajonėmis, nudegiau pirštų galus.

5. Pirštų galais vaikščioti (apie ką) - labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo.

6. Piršto pajudinimas - menkas darbas: Nė už vieną piršto pajudinimą neužmoka.

7. Nė pirštu piršto - visai nieko (neveikia): Nieko nedirba - nė pirštu piršto.

8. Piršto prikišimas - darbas: Visa įtaisyti reikia daug laiko, kašto ir piršto prikišimo.

9. Pirštai uodegoje - nezgrabaila, nevikruolis: Ką jis padarys, kad pirštai uodegoj.

10. Baltais pirštais nukaišyti - išjuokti: Neslaunas siratėlių pulkelis, nukaištyas baltais piršteliais.

11. Ilgi pirštai - vagis: Darbininkas geras, tik pirštai ilgi.

12. Ilgus pirštus turėti - mėgti vogti: Patikrink, suskaičiuok, jei dar turi, savo pinigus. Ta boba turi ilgus pirštus.

13. Kruvinais pirštais - sunkiai daug (dirbti): Dirbti reikia kruvinais pirštais.

14. Penkiais pirštais - vagiant: Kiba penkiais pirštais nupirksi.

15. Stačiais pirštais - nenoromis, prastai: Jis dirba stačiais pirštais - bet tik iš akių.

16. Pirštą atkąsti - privargti: Atkąsi pirštą, kolei vaiką pripratinsi prie darbo.

17. Pirštais badyti - išjuokti, gėdinti, tyčiotis: Niekaip kitaip neišeina, kaip tik Marei tuojau tekėti už Tautkaus, kol dar bobos neužuodė, kol pirštais nebado.

18. Pirštus čiulpti - 1. labai norėti: Bet projektai gražūs, jei tau papasakočiau, gal būt, net pirštus čiupltum. 2. gailėtis: Ta dabar galės pirštus čiulpti, kad taip pigiai karvę pardavė.

19. Nors pirštu durk [į akį] - apie tamsią naktį: O tamsi naktis, nors pirštu durk - nieko nematyti.

20. Pirštus graužti - gailėtis: Et, kvaila merga, dar grauš pirštus, kad patikėjo ponaičiuku.

21. Nė pirštui įkišti - visai nėra (vietos, prisirinkus daugybei): Dėdinos plati pažintis - dar platesnė giminė: sukviestų svečių į veselę pilnas dvaras, nė pirštui įkišti vietos.

22. Pirštą įsikąsti - gailėtis: Vilius skaudžiai pirštą įsikąs, atsisakęs Anės Šmitikės,- sako Tūmaitienė.

23. Pirštą kišti į tą pusę ir bučiuoti - apie žavėjimąsi gražia mergina: Vaikiai į tą pusę pirštą kišo ir bučiavo - tokia graži aš buvau.

24. Pirštus kaišioti (kišti) tarp [svetimų] durų - kištis į kitų reikalus: Petušinskis mano draugas, aš negaliu tarp svetimų durų pirštų kaišioti.

25. Pirštus kramtyti (krimstis) - gailėtis: Tiek pinigo prašvilpė, dar pirštus kramto, bet jau po laiko.

26. Pirštu krustelėti - vos pareikšti norą: Ona, tik pirštu krustelėjus, puolanti valios pildytų.

27. Pirštus laužyti - sielvartauti: Motušė valandą pirštus laužė, lyg sakyti nenorėdama.

28. Pirštu maišomas - menku laikomas: Kito bėda pirštu maišoma.

29. [nė] piršto nedėti - 1. neliesti: Tu be mano žinios nedėk nė piršto į mano vaiką. 2. nieko nedaryti, nedirbti: Ant manęs nesitikėk, aš nė piršto nedėsiu.

30. Piršto nedėk į burną - nelaikyk prastuoliu, naiviu: Kamandorėlis, aišku, kitoks,- tik ir jam piršto burnon nėr ko deda.

31. Pirštu nekabino - nepatyrė: Gerumo jos tu dar pirštu nekabinai.

32. Piršto nekišti - nelįsti: Bet aš žinau, kad geriau niekur nekišti nė piršto.

33. Pirštu nemainyti piršto - nieko nedirbti.

34. [nė] piršto (pirštu) nepajudinti - nieko nedaryti: Visi žinojo Pečiūros žiaurumą ir atkaklumą, ne vienas tikėjosi baisių įvykių, tačiau nė vienas ir piršto nepajudino tai grėsmei pašalinti.

35. Pirštu nepakeisti piršto - nieko nedirbti: Ko gi parėjai, kad taip nenori pirštu piršto pakeisti?

36. [nė] piršto nepaklibinti - nieko nedirbti: Prie darbo nė piršto nepaklibina.

37. Pirštu nepakliudyti - nepadėti: Niekas ir pirštu nepakliudė.

38. Piršto nepakrutinti - visai nedirbti: Tėvas prie darbo ir piršto nepakrutina.

39. Pirštu nepenimas - gudrus: Tas pirštu nepenimas, žino, ką šneka.

40. [nė] piršto nepridėti - 1. visai neliesti: Žiūrėk ,nė piršto prie jo nepridėk. 2. nieko nedirbti: Kiti dirba, o jis nė piršto neprideda - ponas.

41. [nė] piršto neprikišti - visai neliesti: Senis su motina tarp savęs, berods, susimušė, o vaikai nė piršto neprikišo.

42. Pirštu neprikišti piršto - nieko nedirbti: Aš prie kūlimo pirštu piršto neprikišau.

43. [nė] pirštu nepriliestas - nenukentėjęs: Tik jis vienas liko nuo karo nė pirštu nepriliestas.

44. Piršto nereikia - apie mėgstantį gerti: Ištuštinę baltakę, piršto nereikia.

45. Pirštų nesudėjo (pirštais nesudūrė) su dievu - apie nežinomą rytojų: Nė vienas nesudėjom su dievu pirštų, dar nežinom, kaip bus.

46. Pirštai neturi akuoto - nebesiseka dirbti: Pasenau - pirštai akuoto nebtur, o kai jauna buvau pirštai su darbu rokavos.

47. [nė] pirštu neužgauti - visai neliesti: Niekas nemušė, nei piršteliu neužgavo.

48. Pirštus niežti - labai rūpi, knita (ką kliudyti, imti): Advė pasijunta, kad jai stačiai niežti pirštai tverti į to vyro nešvarias kudlas, papurtinti jį.

49. Pirštus nudegti - apsigauti: Pamėginti lengva, tik, pirštus nudegus, ar beatitaisysi?

50. Pirštu paliesti - nubausti: Šiandien geri, o ryt verksi, kai dievas tave už girtuokliavimą savo pirštu palies.

51. Pirštą pasikišęs - tuščias, be nieko: Pirštą pasikišęs į veselę nenuesi.

52. Ne pirštu penimas - ne mažas: Tu nemokink, žinau! Jau aš ne pirštu penimas.

53. Pirštą pridėti - 1. truputį padėti dirbti: Kad būtų nors pirštą pridėjes. 2. truputį pakenkti: Mykolas prie tavęs tik pirštą pridėjo.

54. Pirštu pridėti - paliesti: Niekam neleido jos nė pirštu pridėti.

55. Pirštus pridėti - padirbėti: Ir aš ten pridėjau pirštus.

56. Pirštus pridurti - padėti daryti: Nepridūrei savo pirštų - ir nieko neišeina.

57. Pirštu priduriamai - čia pat, greit: Pirštu priduriamai reikėjo į mokyklą vesti, ir mirė.

58. Pirštą prikišti - 1. bent kiek padirbėti: Neprikišau pats piršto - ir nejuda. 2. prisiliesti: Joneliui net akelės žibėjo, bet prie lementoriaus ir piršto prikišti nedrįso.

59. Pirštu prikišamai - 1. visai arti; labai greitai: Vestuvės pirštu prikišamai, reikia ir pasiūti, pataisyti. 2. labai aiškiai: Turėjo jai pirštu prikišamai parodyti savo kruviną nuoskaudą.

60. Pirštus prilaikyti - nevogti: Ir kad pirštus truputį prilaikytum.

61. Pirštus pūsti - gailėtis (po laiko): Kas tėvo motkos neklauso, tas pirštus pučia.

62. Pirštais rodyti - niekinti: Niekas manęs nesigailėjo, visi rodė pirštais, visi neapkentė.

63. Pirštus sudurti - susitikti, susiimti: Ne, palaukš tu man, broleli brangus, su tavim mes dar sudursime pirštus!

64. Pirštus sukeisti kryžiais - nieko neveikti, tinginiauti: Bet tinginiui į lovą niekas nieko neatneš, o pirštus kryžiais sukeitus, darbai neatliekami.

65. Pirštais užbadyti - išjuokti: Nori, kad mane mokiniai pirštais užbadytų.

66. Ne pirštu žindomas - ne mažas, gudrus: Na, tu, matyt, ne pirštu žindomas.

67. Ant pirštų - tylomis: Vaikščioja ant pirštų.

68. Ant pirštų suskaičiuoti (suskaityti) galima - nedaug: Bet juos ant pirštų galima suskaičiuoti.

69. Ant piršto vynioti - priversti klausyti, tvarkyti: Bet jis neprivalo duotis per daug ant piršto vyniotis tai bobai.

70. Ant pirštų žiūrėti - dėmėtis, ką veikia: Dabar uošvienė, žinoma, nieko nesakys, bet labai žiūrės martelei ant pirštų,- vėl Žiobrienė.

71. Aplink pirštą ap[si]vynioti - padaryti paklusnų: Pasakoju tam, kad tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą.

72. Be piršto - mielai (gerti): Geria be piršto.

73. Į kumpą pirštą - neteisingas.

74. Į pirštą kąstis - gailėtis: Nusipirkau negalvojus, paskui kandaus pirštan.

75. Iš kumpų pirštų - vagiant: Gyvena iš kumpų pirštų, toki apvagė.

76. Iš penkių pirštų - dirbant: Iš penkių pirštų reikia gyventi.

77. Iš trijų pirštų - kombinuojant, sukant: Iš trijų pirštų dvarą įsigijo.

78. Iš piršto [iš]laužti - 1. išgalvoti, pramanyti: Jei nežinai, iš piršto nelaužk: sakyk tik, ką pats gerai žinai. 2. sakoma, kai neįmanoma gauti: Iš kur aš gausiu, ar iš piršto išlaušiu, kad neturiu.

79. Nuo penkių pirštų - nieko neturint: Nuo penkių pirštų pradėjom, buvom biedni.

80. Per pirštus - lengvai, netaupant: Ans per pirštus viską praleidžia, ką aš pati viena užplėšiu.

81. Per pirštus leisti - nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš nieko nepaisiau, viską leidau per pirštus.

82. Per pirštus nušvilpti - abejingai pažiūrėti: Per pirštus nušvilpia, nežiūri nieko.

83. Nė per pirštą - visai nieko: Jis ateina, atlieka savo pareigą, kaip jo knygose parašyta, kitaip nė per pirštą.

84. Prie piršto - taupiai, šykščiai: Tai bent prie piršto gyvena.

85. Pro pirštus išslysti - išsisukti: Stambūs ūkininkai išslysta pro pirštus kaip pamuiluoti.

86. Pro pirštus [pa]žiūrėti - nekreipti dėmesio: Tankiai motina, nors numanydama, žiūri į tokius darbus pro pirštus.

87. Su pirštu perduriamas - perkaręs, sulysęs: Čia karvė su pirštu perduriama.

88. Tarp (kieno) pirštų sudilti - būti pavogtam: Jei tų pinigų dalis ir sudils tarp valdininkų plonų pirštelių, visgi pro tarpupirščius iškris kiek ir bedarbiams.

89. Viršum pirštų - 1. netiksliai, abejingai: Ką dirba, tai vis tik viršum pirštų, per pirštus leidžia. 2. su kaupu, užtektinai: Jau jam viršun pirštų pasogos atiduota.

90. Kaip pirštas - 1. apie vienišą: Vienas aš kaip pirštas! 2. apie neturtingą: Kada jis paliko plikas kaip pirštas, tada buvo man be vertės.

91. Kaip penkis pirštus - puikiai (pažinti): Aš jį pažįstu kaip penkis pirštus.

92. Kaip pirštu į akį - tiksliai: O Fama, Fama, tu turi baisų liežuvį, bet tu visada pataikai kaip pirštu į akį.