Širdis frazeologizmai

1. Širdies brūkšteklė - malonus asmuo, simpatija: Širdies tu mano brūkštekle, kuomet mudu besusitiksiva?

2. Širdies dama - mylimoji.

3. Širdžių ėdikas - viliotojas: Kaune jis buvo žinomas kaip vienas iš įžymiausių širdžių ėdikų.

4. Širdies gelmėje (gilumoje) - slaptai (savyje): Apie tą vyriškį mąstė širdies gelmėje mergelė.

5. Iki širdies gilumos - labai (sujaudinti): Iki širdies gilumos tos žinios mane užgavo.

6. Širdies glėbys - mylimas asmuo: Tai mano širdies glėbys.

7. Širdies išliejimas - atviras išsipasakojimas: Su Guste mudvi turiva daug tokių kalbų, širdies išliejimų, apie ką niekas kitas nežino.

8. Širdies klyksmas - širdgėla: Nėra tačiau mano sieloje nei mažiausio krustelėjimo, nėra nei minties kibirkštėlės, kuri nebūtų sunkaus širdies klyksmo lydima: - Kur dabar mano vaikai?

9. Širdžių košelė - pikčiurna: Geriau tu jo nekabink, čia širdžių košelė.

10. Širdies linkimas - potraukis.

11. Širdies lūžimas - didelis sielvartas.

12. Širdies minkštumas - gerumas: Reikia pirma pačiam turėti malonę, širdies minkštumą, protą, išmintį.

13. Širdies moju - tiesiog, kur akys veda: Kad kelio nežinai, širdies arba akių moju eik sau.

14. Be širdies pasaitų - iš kantrybės išvestas: Paėdė man širdį, aš jau be širdies pasaitų.

15. Širdies pasaitus nutraukti - su mylimuoju susipykti: Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutraukei.

16. Širdies pasaitus paėsti - įkyrėti: Jis man širdies pasaitus paėdė.

17. Širdies piovikas - vargintojas: Širdies piovikai tie pasiutėliai.

18. Širdies prilenkimas - pamilimas.

19. Širdies skausmas - susierzinimas.

20. Širdies uždavimas - įskaudinimas: Be širdies uždavimo ana negali būti, turi ką pamauti.

21. Širdies žaizdas gydyti - raminti: Matyti, galvojo tik apie Zenoną ir maldavo savo žmonos jį raminti, jo širdies žaizdas gydyti tokiame nusiminime.

22. Atlapos širdies - 1. dosnus: Tokios jau ji atlapos širdies - ką paprašei, tą duos. 2. atviras, be paslapčių: Ji buvo šneki ir atlapos širdies.

23. Atvira širdimi - nuoširdžiai, tiesiai: Nieko neslėpdama, atvira širdimi palinkėjo savo palydovams, kad nešintųs nuo jos galvos.

24. Bloga širdžiai - norisi vemti: Ot, užkulo kvapą užuodžiu, ir bloga širdžiai.

25. Dangiškos širdies - labai geras: Dangiškos širdies žmogus.

26. Drūtos širdies - nejautrus: Labai drūtos širdies - jį sunku pravirkdyti.

27. Drūtą širdį turėti - pykti: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė.

28. Gauruota širdis - negailestingas: Ar jis žvėris? Ar jo širdis gauruota?

29. Gera širdis - gerumas: Iš geros širdies atiduoda jai paskutinę kamarą.

30. Geros širdies - geras: Aš esu geros širdies: kas man paklusnus, be galo myliu.

31. Gera širdimi - nuoširdžiai: Imk, gera širdžia duodu.

32. Gerą širdį parodyti - padaryti ką gera: Kaimynai parodė savo gerą širdį - padėjo kasti.

33. Gerą širdį turėti - mėgti, būti palankiam: Turi gerą širdį [pardavėja] ant manęs, paduoda minkštesnių bulkikių.

34. Gyva širdimi - labai (prašyti, norėti): Nebesipykite, gyva širdžia prašau.

35. Išvirkščią širdį turėti - pykti: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti.

36. Jautrią širdį turėti - būti gailestingam.

37. Kūda širdis - bloga, silpna: Man šiandien yra kūda širdis, aš negaliu valgyti.

38. Kupina širdis - graudu: Kupina mano širdis: tiek gero padariau, o jis blogu užmoka.

39. Laisva širdis - nieko nemyli: Stenia, ar tavo širdis dar laisva? - paklausė.

40. Lengva širdis - apie jautrų žmogų: Mano brolelio lengva širdelė, vis meilieji žodeliai.

41. Lengvos širdies - gailestingas: Anas labai lengvos širdies: ką turi, ir atiduoda.

42. Lengva širdimi - 1. ramiai, nerūpestingai: Grįžo noras gyventi, susitikti su žmogumi, lengvesne širdimi pakalbėti apie derlių. 2. lengvabūdiškai: Mes noroms laukdavom pamokos galo, ir mokytojai lengva širdimi jas striukindavo.

43. Medinę širdį turėti - būti nejautriam: Kas medinę turi širdį, Dičiaus sielos nesugaus.

44. Mielos širdies - gailestingas.

45. Minkštos širdies - gailestingas, jautrus: Į gerą jam tai ėjo, nes žmogus minkštos širdies buvo.

46. Negera širdis - verčia vemti: Tupikiui vis seilės bėgo, kaži ko negera širdis.

47. Pakeltą širdį turėti - labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėti.

48. Paskutinė širdis ima - labai pikta: Už tokius darbus paskutinė širdis ima.

49. Plačią širdį turėti - lengvai žavėtis: Mat, Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino.

50. Saldu širdžiai - apie laimingą: Marelė laiminga, net širdžiai saldu.

51. [su] stačia širdimi - labai piktas: Atlėkė jau su tokia stačia širdimi, primanytų - užmuštų mane.

52. Sugrudusia širdimi - nedrąsiai: Elzei vis rodėsi, kad Mineikienė už vakarykštį nuotykį jai neatleido... Todėl sugrudusia širdimi peržengė jos buto slenkstį.

53. Sunku širdžiai - rūpestis kamuoja: Rodosi, kam visa tai, kada širdžiai taip sunku.

54. Tuščia širdis - nieko nevalgius ar negėrus (silpna): Motina nė lašelio, rūtele, nei ligonei neturėjo... Tuščia širdis, rūtele, nei kuo atsigauti nabagei...

55. Tvirtos širdies neturėti - nebūti užsispyrusiam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturiu tvirtos širdies.

56. Viena širdis - apie labai sutariančius.

57. Širdis alpsta - 1. ima graudulys: Žinau, kad ne mano vienos širdis alpsta. 2. apie labai ko norintį: Širdis alpsta miego.

58. Širdį apauginti samanomis - pasidaryti nejautriam: Sakys, kad samanom aš savo širdį apauginau, kad nežinojau norų, kad sąžinė negraužė mane niekad.

59. Širdis apėjo - pasidarė silpna: Kad davė į pilvą, ir širdis apėjo.

60. Širdį apeiti - 1. apimti gailesčiui: Kai pamačiau vaiką mušant, man širdį apėjo. 2. pasidaryti pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana.

61. Širdį apsėsti - sunervinti: Ji visur kišasi, visiems apėda širdį.

62. Širdis apkaito - įpyko: Joneliui širdis apkaito.

63. Širdį apkalti - prisivilioti: Kartą apkalusi vaikio širdį, vedžioja paskui jį už nosies kaip tinkama.

64. Širdį apkamšęs - prisivertęs: Srėbk širdį apkamšęs [kai neskanu].

65. Širdis apkarto - pasidarė skaudu: Man širdis apkarto nuo tavo žodžių.

66. Širdį apkūlęs - prisivertęs: Dirbi žmogus apkūlęs širdį, be kokio noro.

67. Širdis apmirė - labai išsigando: Širdis jai apmirė, pakinkas pakirto, ėmė mušt į galvą kraujas.

68. Širdis apmirė krauju - labai pagailo: Širdis krauju apmirusi, rūteles atminusi.

69. Širdis apsalo - apėmė malonus jausmas: Pamačius grįžusį sūnų, motinai iš džiaugsmo širdis apsalo.

70. Širdis atbuko - nusibodo, įgriso: Ir širdis yra atbukusi nuo tų knygų skaitymo.

71. Širdis ateina į vietą - atsigauna (išsigandus): Dar aš turiu palaukt, dar mano širdis tur ateit į vietą.

72. Širdį atgauti - pasigardžiuoti, atsigaivinti: Obuolienės išverda širdžiai atgauti.

73. Širdį atidaryti (atidengti) - išsipasakoti: Labai jam malonu buvo nors prieš vieną žmogų atvirai atidaryti širdį.

74. Širdį atiduoti įmano - stengiasi daryti gera: Mylėdama mus, įmano širdį atiduoti.

75. Širdį atlapoti - būti atviram, išsipasakoti: Šitokiais laikais negalima niekam atlapot širdies.

76. Širdį atleisti - 1. atsigaivinti: Širdį tuojau atleido, kad išgėriau. 2. atkeršyti: Kruglodurovui pasisekė atleist širdį, nubaust kunigus, ant kurių dar vis griežė dantį.

77. Širdis atlyžo - praėjo pyktis: Tik ir čia visi, kas tik susidurdavo su Napaliu, tiek turėjo meilės ir karštų velijimų, ir tėvo širdis vėl atlyžo.

78. Širdį atrakinti - patraukti, privilioti: Bet nelengva susivokti, kaip jos širdį atrakinti.

79. Širdis atsidūrė kulnyse - labai išsigando: Išsigandau - širdis net kulnyse atsidūrė.

80. Širdis atsigavo - praėjo išgąstis: Mano širdis atsigavo.

81. Širdis atsileidžia - praeina pyktis: Kai gražiai imi prašyt, atsileidžia kiekvieno širdis.

82. Širdis atsivėrė - pasidarė atviras: Aloyzas pritarė galvos lintelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis.

83. Širdį atverti - būti atviram, nuoširdžiam: Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau.

84. Širdis auga - graudulys ima (iš džiaugsmo): Petronėlės net augo širdis: mąstė - tai vis dėl manęs daro.

85. Širdis biaurisi - darosi pikta, šleikštu: Kažko širdis biaurisi.

86. Širdyje dilgsėti - nujausti: O man visu keliu širdy dilgsėjo, kad negerai negerai pasibaigs.

87. Širdį dovanoti - pamilti: Ko linki man ta spalva? - Kad jai savo širdį dovanotum.

88. Širdį draskyti - labai skaudinti: Toks klausimas kaip žvėris drasko Prano širdį.

89. Širdis dreba - 1. ima baimė: Širdis dreba, pamislijus, jog galima nustoti mūsų mylimo, taip naudingo ir reikalingo dienraščio. 2. ima pyktis: Pamatau aš jį girtą, net širdis dreba.

90. Širdį duria - nujaučia: Man širdį duria, kad jis mirs.

91. Širdį džiovinti - žadinti ilgesį: O svajonės tos širdį džiovino.

92. Širdį gadinti - erzinti, dirginti: Neturiu vilties ją apsiženyti, nenoriu nė jos širdelės gadinti.

93. Širdis geidžia - norisi: Valgyk, ko širdis trokšta, gerk, ko širdis geidžia.

94. Širdį gelia - rūpestis kankina: Ach, kad tau taip dantis geltų, kaip man širdį gelia.

95. Širdį glostyti - būti maloniam: Prisišokusi iki valios, atmins tetos vestuves,- juokėsi Drūktenis, o Kembrio pagyrimai širdį jam glostė.

96. Širdį gnaibyti - kelti rūpestį: Man pačiam kartais kažkas gnaibo širdį, tik tiek, kad aš nemoku verkti...

97. Širdį graužti - neduoti ramybės: Su lietuvišku užsispyrimu netruko vėl grįžti prie temos, kuri, matyti, graužė jam širdį.

98. Širdį grobstyti - užimti kvapą: Stiklelį degtinės išgėrei ar stiklinę alaus, taip pat grobsto širdį, taip pat muša į galvą.

99. Širdį įdėti - labai rūpintis: Į vaiką visą širdė įdėjo, o dabar tas skersomis eina.

100. Širdį įdurti - įskaudinti: Įdūrei man širdį vienos kūmos žodžiai.

101. Širdį įėsti - labai įkyrėti: Širdis buvo įėsta, nekenčiau [anytos].

102. Širdyje įkaltas - labai įstrigęs: Kiekvienas žodžio skiemenėlis, kiekvienas garsas, natelė... Rodosi, man širdy įkalti...

103. Širdis [lyg] įpiauta - rūpi: Neramu, širdis lyg įpiauta.

104. Širdį įskaudinti - apgauti: Juk ji visai be kovos laimėjo Vilių Karalių, kuris tokiai daugybei moterų įskaudino širdį.

105. Širdis išdegė - nurimo (jausmai): Širdis jau išdegė, plaukai pražilo.

106. Širdį išėsti su kraujais (su duobele) - prikankinti: Širdį su kraujais išėda ligoniui, kad garai dūmai troboj tyveliuoja.

107. Širdis iškrito (išlėkė) - išsigando: Baisiausiai nusigandau, širdis iškrito.

108. Širdis išlėkus - labai rūpinasi: Mano širdis ant jo išlėkus, o anas vis nesisaugoja.

109. Širdį išlieti - nuoširdžiai išsipasakoti: Ir dabar Anė išliejo man visą širdį.

110. Širdis išperšėjo - labai įgriso: Išperšėjo širdis su maža žeme - noriu didesnės.

111. Širdį išplėšti - privilioti: Kiek tų panelių gražių gražiausių, jaunų jauniausių, ir pusamžių, ir jau senstančių per savo rankas neperleido, nesusukęs galvos, neišplėšęs širdies.

112. Širdis jaučia - numano: Jaučia mano širdis, kad tėvynė atgydama... Atsibus.

113. Širdis kaista - troškina: Laka šuo čystą vandenį, mat, jam širdis kaista.

114. Širdis kepa - rūpestis kankina: Kepa ir kepa širdis, jam išvažiavus.

115. Širdyje knisa - knita, erzina: Širdy nesiliovė kaži kas knisęs, kaip kaskart čia pro šalį einant.

116. Širdis kratosi - jaučia pasišlykštėjimą: Veronei nuėjus linko širdis, tiko nauda ir gyvuliai, bet, žvilgterėjus į Tupikį, širdis kratėsi.

117. Širdį laimėti - patraukti: Ji buvo miela, simpatiška. Tuo savo paprastumu buvo laimėjusi mano širdį.

118. Širdyje laikyti - nuolat prisiminti: Mergyte, tavo vardą aš širdyje laikau.

119. Širdis lekia per kaklą - ima baimė.

120. Širdį lenkti - stengtis patraukti: Lenksi širdį kaip nendrelę prie širdies girtuoklio.

121. Širdis limpa - traukia, patinka: Širdis nelimpa prie pikto žmogaus.

122. Širdis linksta - jaučia patraukimą, palankumą: Aš dainuoju apie tai, į ką širdis linksta.

123. Širdis lipa pro burną (gerklę) - ima baimė: Širdis lipa pro burną, kai pamislija.

124. Širdis magstosi - ima rūpestis: Manai, kad jam nesimagsto širdelė... Kur reik dingti tokiam jaunam, tėvo išvarytam iš namų.

125. Širdis mainosi - baugu: Širdis mainosi, nežinau ką bedaryti.

126. Širdis mangosi - skaudu: Širdis mangos: šeštadienį vestuvės (mylimas kitą ima).

127. Širdį maudžia - neramu: Nepavalgė nė pietų, taip jam maudė širdį, lyg nujaučiant ką bloga.

128. Širdis mazgosi - neramu: Širdis mazgosi kaip prieš nelaimę.

129. Širdis menksta - darosi bloga, silpna: Išgėriau penktą - širdis mano menksta.

130. Širdį mindžioti - žeisti jausmus: Reikėjo vakar išsyk atstumti, o dabar tik širdį man mindžioji.

131. Širdis minkštėja - darosi švelnesnis, atlaidesnis: Akys išduoda, kad jo širdis minštėja.

132. Širdis neapleidžia - biauru, nemalonu: Širdis neapleidžia man tų barščių valgyt.

133. Širdis nedaboja - nepatinka: Tegul sau joja, tegul prajoja, mano širdelė jo nedaboja.

134. Širdies nedėti - būti abejingam, šaltam: Ponia Rainakienė jau seniai buvo išmokusi į santykius su vyrais nebedėt širdies.

135. Širdį negandojasi - bijo: Ji niekada nenori sau prisipažinti ir neprisipažins, kas ją kankina, kodėl negandojasi jos širdis.

136. Širdis neišlaikė - užpyko, neteko ramumo: Bet vieną vakarą nors ir kantri - Juozo širdis neišlaikė.

137. Širdis nekelia - negali, nemalonu: Mano širdis nekelia dabot į alkaną žmogų.

138. Širdis neleidžia - neįmanoma, negalima (ką daryti): Kadangi senis tiki, kad tik mano vaistai jam padeda, širdis neleidžia tam ligos nukamuotam žmogui atimti iliuziją...

139. Širdis neneša - 1. biauru, neįmanoma, nepakeliama: Man širdis neneša piauti karvę. 2. nėra patraukimo: Kad man neneša širdis eit į tas uogas.

140. Širdies nenulaiko - graudinasi: Širdies negal nulaikyti, kad ima į karą vyrą.

141. Širdis nerimsta - rūpinasi: Tik mano gera širdis nerimo, kol sužinojau, kas su tavim atsitiko.

142. Širdį nešioti ant liežuvio - išsipasakoti: Ir kaip gerai, kad aš anąkart nepraditariau: širdies ant liežuvio nereikia nešioti.

143. Širdyje nešiotis - nuolat prisiminti, neužmiršti: Tą kraštą širdyje nešiojuos dienas ir nemigo naktis.

144. Širdis netraukia - nesinori: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis.

145. Širdies neturėti - nekęsti: Et, su savo štabrotmistru, - atrėmė nekantriai Pogoda Nenastjevna, kuri kasžin už ką neturėjo širdies ant visų štabrotmistrų.

146. Širdis neužlaužia - šlykštu: Neužlaužia širdis gerti.

147. Širdis neužleidžia - 1. gaila, nemalonu: Man širdis neužleidžia jo mušt. 2. biauru: Norėčiau [valgyti], bet širdis neužleidžia.

148. Širdis niežti - labai rūpi, negali nurimti: Jau niežti širdis tau, kad gražią mergą tėvas nusamdė.

149. Širdis nudribo - pasidarė nemalonu: Man, žiūrint į juos, širdis nudribo - gyvena kaip galvijai.

150. Širdis nukaista - išsigąsta: Nukaista širdis, kad toks baisus mirimas žadėtas.

151. Širdis nukrito į kulnis - labai išsigando: O kai išgirdau kalbant, dėde Džiugai, tai širdis išvien nukrito į kulnis.

152. Širdį nulenkti - nustoti mylėti: Jos meilės minėdams taip graudžiai verksiu, kol savo širdužę nuo jos nulenksiu.

153. Širdis nulinko - 1. pasidarė palankus: Mano širdis yr nulinkusi ant jo. 2. pasidarė nesmagu: Vaikas atidavė saldainį, bet anam nulinko širdis.

154. Širdį nuplauti - įgristi: Nuplaus pienai širdį, norėsi lašiniukų.

155. Širdis nusmogo (nusmoko) - išalko, išsiilgo geresnio kąsnio: Nunešk šmotelį ir tetai, juk jos senatvė, širdelė nusmogusi, o per šykštumą nenusiperka.

156. Širdis nutrūko - blogai jaučiasi: Širdis nutrūkusi, norėčiau rūgštelės kokios atsigauti.

157. Širdį nuturėti - susivaldyti: Nepasikarsi ant šakos, reik visiems širdį nuturėti.

158. Širdis pabrinko - susikaupė: Aš jam išdėsiu viską, kuo man širdis per tuos metus pabrinko.

159. Širdis padėta - labai myli: Tos visa doma į jį atkreipta, akys ir širdis padėta.

160. Širdį padraskyti - įskaudinti: Tik širdį padrasko vaikas ir išvažiuoja.

161. Širdį paėsti - įsipykti: Dabar tik su liežuviu temoka plakti: tai vieną, tai kitą įsikandęs, paėda širdį visiems!..

162. Širdį paglemžti - patraukti: Prie kiekvieno sugebėjo prilįsti, prisimeilinti, gerą širdelę parodyti ir kitų širdis paglemžti.

163. Širdį paglostyti - padaryti, suteikti malonumą: Vaikų dovanos paglosto motinos širdį.

164. Širdis pakrito - norisi valgyti: Taip širdis pakrito, nieko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvoju.

165. Širdį palaužti - 1. paveikti, patraukti: Jai skyrė užbaigti ir palaužti šito laukinio valdovo širdį. 2. priversti mylėti: Bet aš ją myliu ir tikiuos jos širdelę palaužti.

166. Širdį paleisti - užpykti: Širdį paleidžia, užpyksta, ir daryk ką nori.

167. Širdis palengvėjo - apsiramino: Nueina skiedrynan, parymoja ant pasvirnės, paverkia, kol širdis palengvėja, ir vėl grįžta pirkion.

168. Širdį palengvinti - pasiguosti: Išsikalbėjęs ir palengvinęs širdį, Jurgis nuėjo sėti, o Petras akėjo toliau.

169. Širdį palenkti - patraukti: Bet meilūs jos žodžiai ir gudrios vilionės nepalenkė Vaciuko širdies.

170. Širdį paliesti - sujaudinti: Valstiečių žodžiai palietė Juro širdį.

171. Širdį pamesti - pamilti: Galiausiai... Ir mokinėms pasiseka kartais širdelę pamesti!

172. Širdį pamušti - privilioti: Dargi ne vieno savo draugo žmonos buvo pamušęs širdį.

173. Širdį parodyti - būti atviram, nuoširdžiam: Jeigu tu man širdį parodei - še tau mano!

174. Širdimi pasikelti - atitrūkti: Ir tu pasikelk širdimi aukščiau visų tų biaurių gyvenimo smulkmenų!

175. Širdis pasmogo (pasmoko) - norisi užvalgyti ką nors skanaus: Paimu kartais duonos šmotelį, kai pasmogsta širdis.

176. Širdį patraukti - sužavėti: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį.

177. Širdis perdėgė - praėjo pyktis, nurimo: Užsidegė, įtūžo, o kai perdegs širdis, ir vėl bus geriausias žmogus.

178. Širdį perėsti - įskaudinti, pridaryti nemalonumų: Užtenka, vaikučiai, perėdėt man širdį.

179. Širdį permainyti - nustoti mylėti: Neversk savęs, Juozai,- tarė, ranką jo nuo savęs stumdama,- širdį permainei, aš supratau, aš tavęs nenoriu prie savęs per nevalią prikalti.

180. Širdis peršti - ima neramumas, sielvartas: Juk jau treji metai, kai jis ją matė, o veizėk, tik atsimink, ir tuojau širdis bus beperštinti.

181. Širdį pervesti - sugraudinti: Dabar gi šitie graudūs Alfonso žodžiai pervėrė jai širdį.

182. Širdį pykinti - kilti norui vemti: Man širdį pykina.

183. Širdis pyksta - darosi bloga, ima vymas: Taip man širdis pyksta nuo taukų, nuo visko.

184. Širdis plaka - ima baimė: Einu, nors ir su plakančia širdimi iš pradžių.

185. Širdį plėšti [pusiau] - jaudinti: Širdį pusiau plėšia, matant tokias jų kančias.

186. Širdis plyšta [pusiau, per pusę, skausmu] - gaila, gailestis ima, skaudu: Man širdis plyšta, o čia kiekvienas asilas ims mane mokyti!

187. Širdis plūsta kraujais - darosi labai liūdna, graudu: Širdis kraujais plūsta, atsiskirt reikiant.

188. Širdis plūsta kunkuliais - darosi pikta.

189. Širdis priima - gali valgyti: Galima be nuodėmės viską valgyti, ką tik širdis priima.

190. Širdį prikalti - privilioti: Moteriška, dideliai graži - visiems vaikiams papiūtis: pritraukia akis, prikala širdį, sumaišo galvą.

191. Širdį prikinkyti - pamilti: Ne viena mergina prikinkė širdelę tų jo švilpavimų pasiklausius.

192. Širdį prilaužti - prisiversti pamilti, priprasti: Kad ir apsipratau bent kiek, ale vis tiek negaliu širdies prilaužti, ir gana.

193. Širdį prilenkti - patraukti: Darbuosiuos ir tikiuosi prilenkti motinos širdį.

194. Širdis prilinko - patiko: Betgi prie ko labiaus prilinkusi širdis?

195. Širdį pririšti - pamilti: Dvariškės puikesnės, matysi, taip patiks, nė nepajusi, kai širdį pririši.

196. Širdis punta - ima džiaugsmas: Mums net širdis punta, atmenant, kaip ano tamsiojo laiko kaimo vikaras susidėtus pinigus paleidžia mokslui.

197. Širdį rodyti - 1. vaišinti, gerintis: Širdį rodo, parveža vaikams dovanų. 2. būti nuoširdžiam, atviram: Jam širdį rodyk, o jis vis netiki.

198. Širdis sako - nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti.

199. Širdį skauda (sopa) - 1. gaila: Kai akys nemato, tai ne taip ir širdį sopa. 2. ilgisi: Ar neskaudės Petrusėlei širdelė,- klausė užsikvempęs,- kad taip ilgai nematysi vyrelio?

200. Širdį spausti - kelti rūpesčių: Et, maži vaikai kelius spaudžia, bet dideli širdį.

201. Širdis sprogsta - gailestis, rūpestis ima: Tėvams širdis sprogo, matant, kaip jų turtai pusiau skyla.

202. Širdis stojasi [piestu] - darosi bloga: Ko kalbi taip šiurkščiai, net širdis stojas.

203. Širdis stovi stačia (ant pakaušio) - baisu: Kaip reiks iškentėti tą dūrimą: širdis stojas.

204. Širdį sublogti - suimti vymui: Širdį sublogo, nespėjau nė oran išbėgt.

205. Širdis sudėti - susituokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainyta.

206. Širdį sudiegti - apimti gailesčiui: Jo žodžiuose buvo tiek sielvarto, jog Ignotui sudiegė širdį.

207. Širdį sudraskyti - pridaryti skausmo: Kam ji jam galvą suplėšiusi, širdį sudraskiusi...

208. Širdis sudrebėjo - išsigando: Atminė brolių kalbas, akys žaibavo, skruostai kaito, širdis sudrebėjo.

209. Širdį sugildyti - suteikti rūpesčio: Juozapukui tokia netikėta neilaimė labai sugildė širdį.

210. Širdį sugilo - apėmė sielvartas: Dar vis netikėjau. Bet dabar, kai jau paminėjo Vilnių, taip ir sugilo širdį.

211. Širdys sukrito - sutarė: Su šiais lenkais širdys sukrinta, su jais jauku gyventi ir kalbėtis.

212. Širdį sukriušinti - sujaudinti: Jam taip sukriušino širdį, kad net balsu pradėjo raudoti.

213. Širdį sukti - pykinti: Torto užvalgiau, širdį suka.

214. Širdis suminkštėjo - pasidarė švelnesnis: Seniai neragavę alaus, senukai greit apsvaigo, suminkštėjo jų širdys, ir pasidarė ir meilūs, ir geri.

215. Širdį suminkštinti - padaryti švelnesnį, nepiktą: Iki inspektoriaus prisimušėme su papirosais, kurie suminkštindavo tais laikais kiekvieno sargo širdį.

216. Širdį suminti - labai įskaudinti, įžeisti: Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir man širdį sumynė.

217. Širdis sumizgo - atsirado rūpestis: Įsirūpinęs esu: sumizgusi mano širdis.

218. Širdį susiėsti - susikrimsti: Verčiau būčiau nebegrįžęs namo... Širdį tik susiėdžiau parėjęs - ir gana.

219. Širdį suskaudo - pasidarė liūdna: Širdelė taip labai labai suskaudo...

220. Širdis suskudo - apėmė graudulys: Ir daug kas buvo priverstas dėl savo mokesčio savo šunytį sargą nužudyti, daug kam dėl to ir širdis suskudo.

221. Širdį suspausti - pajusti nepasitenkinimą: Suspausta širdimi ir sukandęs dantis priėmė bajoras Nykštys po savo pastoge amžinus Lietuvos priešus.

222. Širdį sušildyti - gerai nuteikti: Ta draugystė man sušildė širdį.

223. Širdį suturėti - susilaikyti: Aš tave be galo pamilau, nebegaliu širdies suturėti... Turiu mylėti visada...

224. Širdžiai tinka - patinka: Kai širdžiai netinka, tai nė akys nekimba.

225. Širdis tirpsta - labai malonu: Gan gražiai kalba, bet kai prabilo kunigai, tai net širdis tirpsta.

226. Širdį traukia - ima gailestis: Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man širdį traukia.

227. Širdį traukti laukan - 1. labai pavargti: Kad pripeši klėbį, širdį traukia laukan. 2. apie pamilusį: Ta merga širdį traukia laukan.

228. Širdis trokšta - labai nori: Nors kažin kaip tėvelių širdys trokštų bent šiokį tokį mokslą jiems suteikti, bet, nelaimė, nėra ištekliaus, nėra atliekamo skatiko.

229. Širdyje tupi - nuolat galvoja (apie ką): Kas kam rūpi, tai ir širdy tupi.

230. Širdį turėti - 1. mėgti: Kaip aš į tave turėsiu širdį. 2. pykti: Jau ant jo seniai visi turėjo širdį.

231. Širdelė tvaksi - slapta viliasi, nori: Juokitės, juokitės,- tarė už visas senesnė,- kiekvienos širdelė tvaksi, kad tik kaip galėtų jam įsisiūlyti.

232. Širdį užduoti - įžeisti, įskaudinti, supykinti: Po poros valandų, apsigalvojęs, kad brolis jam uždavė širdį, sugrįžęs atsilygino.

233. Širdis užėjo - supyko: Taip širdis užėjo, kad kiek neapsiverkiau.

234. Širdį užgauti - teikti rūpesčio, paliesti: Drauge su tokiomis, bendrai visu tautos likimu besirūpinančiomis mintimis užgavo širdį ir savi reikalai.

235. Širdis užgriuvo - užpyko: Širdis, mat, užgriuvo - su geru žodžiu dabar į jį nepriesi.

236. Širdis užkepa - negali verkti: Kitam iš gailesčio širdis užkepa.

237. Širdį užkepti - užpykinti: Man jau užkepė širdį.

238. Širdį užlaužti - prisiversti (pamilti), priprasti: Negaliu priprasti, negaliu širdies užlaužti, negaliu nė paveizdėti.

239. Širdis užlipo iki gerklės - sakoma pailsus: Jau man širdis iki gerklės užlipo.

240. Širdis užsidegė - užpyko, įsižeidė: Užsidegė širdis, ir pasakiau tiesą į akis.

241. Širdis užsimezgė - sakoma, turint didelį rūpestį, neramumą: Nebeištariu žodžio, užsimezgė širdis.

242. Širdis užšalo - išsigando: Mano ir širdis užšalo, nes blusų jau nebeturėjau, jau palikau Stragnuose.

243. Širdis užvirė - supyko: Svetima mano širdžiai bet kokia tautų neapykanta, bet, išvydus tas raguotas, kryžeiviams priprastas kepures... Širdis užvirė.

244. Širdį varstyti - užgaulioti: Taigi į ką šaukiamasi laikraščiuose, į kieno kaktą taikoma akmenimis, kieno širdys žodžiais kaip peiliais varstomos!

245. Širdį verti - skaudinti, krimsti: Tos motinos vargas tačiau ir mūsų daug kentėjusiai liaudžiai vėrė širdį ir per daug į akis dūrė.

246. Širdis virpa - ima baimė: Širdis virpa, nuo to kalno važiuojant.

247. Širdis verda - ima pyktis: Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi.

248. Širdis verda krauju (kunkuliu) - netveria gailesčiu, kremtasi: Išleidau tokį jauną į girią medžių kirsti, ir dabar štai kas atsitiko! Mano širdis krauju verda!

249. Širdyje verda - pyksta (neparodant pykčio): Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda.

250. Širdis žino - nėra užmiršta (skriauda): Kad ir kalbuos, bet širdis viską žino.

251. Ant širdies lengva (saldu) - smagu: Bešnekant, besidalijant savo rūpesčiais ir nesmagumais, rodos truputį jam lengviau ant širdies pasidarė.

252. Ant tuščios širdies - nevalgius, negėrus: Tik neužmiršk: ant tuščios širdies, prieš valgį pakramtyk.

253. Ant širdies gulėti - labai rūpėti: Vengė vieni du pasilikti, nes žinojo, kad neprisivers pasisakyti, kas guli abiem ant širdies.

254. Ant širdies gulti - kelti rūpestį: Visa tai, ką aš tau parašiau, yra tik tūkstantoji dalelė to, kad mane šiandieną supa, kas gula ant mano širdies, kas mane slegia.

255. Ant širdies imti - kelti neramumą: Man tai kaip ir ant širdies ima, tokį kelią važiuot.

256. Ant širdies lipti - skaudinti, žeisti: Nereikia lipti žmogui ant širdies, ir nieks nieko nedarys.

257. Ant širdies plūdura (stovi, sukas) - sakoma, neprisimenant gerai žinomo dalyko: Plūdura ant širdies, o neatmenu.

258. Be širdies - piktas, negailestingas: Tokia be širdies buvusi velnienė.

259. Į širdį - patinka: O kas man iš to didžio kraitužėlio, kad ne į širdį mergužėlė.

260. Į širdį dėti[s] - 1. įsidėmėti: Viską įžiūriu, seku ir į širdį vis dedu. 2. išgyventi, jaudintis: Tik tas ėmė jau dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosi ir šypsojo, kinkuodamos galvas.

261. Į širdį dilgtelėti - suneraminti: Jo pasakymas, kad vakar atvažiavo Šalajų, sekliai, dilgtelėjo jai į širdį.

262. Į širdį dingtelėti - pagalvoti trumpai: Raudona kaip žarija, o širdis tvaksi, tvaksi! - Mat, iš tikrųjų patinku,- dingtelėjo į širdį.

263. Į širdį durti - užgauti: Galite atsakyt stačiai, kad neduodate, nemanot skolint, gelbėt manęs, ir aš atsitrauksiu, bet į pačią širdį durti doram žmogui - tai jau atsiprašom.

264. Į širdį gnybtelėti - pasirodyti įtartina: Praniukui kažin kas į širdį gnybtelėjo, pro duris išėjo.

265. Į širdį įaugti - pritapti: Kiekvienas namų, laukų, girios kampas pasidarė kaži kokia brangenybė, tiesiog į širdį įaugusi.

266. Į širdį įdribti (įkibti) - patikti, pamilti: Mergaitė į širdį įdribo.

267. Į širdį įkristi - patikti: Vienas žodis, į širdį įkritęs, sužavės nekalčiausius sapnus.

268. Į širdį įlįsti - 1. pažinti (vidų): Jis buvo kupinas visokiausių keistybių, pažino kareivius, mokėjo įlįsti į pačią jų širdį. 2. patikti: Petrui Vyturytė buvo į širdį įlindus.

269. Į širdį imti[s] - kreipti dėmesį, rūpintis, sielotis: Kazys klausė juokų, akis primerkęs vaipėsi, nes į širdį neėmė.

270. Į širdį įsmegti - patikti: Bet visais laimingai atsikračiau, ir nė vienas neįsmego taip giliai į širdį.

271. Į širdį įsmigti - 1. perimti: Širdin, kaip kaskart, taip ir šiandien, įsmigo nejaukumas... Gal gėda?.. 2. užgauti: Berno žodžiai jam lyg pašinas širdin įsmigo.

272. Į širdį pataikyti - sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį.

273. Į širdį slinkti - užvaldyti (vidų): Sakau tik sau, kada abejonė arba baimė ima į širdį slinkti.

274. Į širdį sudėti - įsidėmėti: Ką bernelis kalbėjo, širdelėn sudėjau.

275. Į širdį vesti - pykinti: Nevesk manęs širdin.

276. Iš širdies - 1. nuoširdžiai: Nebuvo tikras, kad kaimynai kalbėjo su juo iš širdies. 2. užmirštama: Na, ta, be abejo, nesisielojo, jo netekusi. Iš akių, tai ir iš širdies...

277. Iš grynos (tikros, visos) širdies - nuoširdžiai: Tikėk manim, iš grynos širdies sakau.

278. Ligi širdies - pakankamai: Gerose vietose darbo lig akių, o pavalgyti lig širdies.

279. Nuo širdies - 1. nuoširdžiai: Prisispeitęs Marcę prieangy, nuo širdies kalbėjo. 2. spračiai: Tekina nebėgu, bet žengiu nuo širdies.

280. Nuo tikros širdies - nuoširdžiai: Tikėk, šneka nuo tikros širdies.

281. Per širdį - skaudu: Jam labai bus per širdį, kad jį aplenkei sveikindamasis.

282. Per širdį dvilktelėti - kilti minčiai: Drūktenienei dvilktelėjo per širdį, jo čia ne su doru.

283. Per širdį eiti - 1. skaudu: Pareina vyras girtas, eina per širdį, nežino, ką daryti. 2. kvapą užimti: O tas alutis, dievo duotasis, tai net rėždamas per širdį eina, be atdūsio stiklinę išvertus, net akys apžilbsta.

284. Per širdį pasiduoti (pereiti) - sujaudinti: Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jo rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios.

285. Per širdį pleškinti - skaudinti, žeisti: Nepleškink su liežuviu kitam per širdį.

286. Po širdies - patinkamas: Kad nėra po širdies, tai geriau neprasidėti.

287. Po širdimi palįsti - prisimeilinti, patikti: Dar viena mokėjo palįsti po mano širdžia.

288. Prie širdies - patinkamas: Visokia reakcija buvo jam smarkiai ne prie širdies.

289. Nors prie širdies dėk - labai geras, malonus: Dešrelės su kopūstais tai vėl nors prie širdies dėk!

290. Prie širdies eiti (lipti) - patikti: Tas valgis jam prie širdies nėjo, valgė, atsisakyti nenorėdamas.

291. Prie širdies priglausti - pamylėti: Priglaus jas prie savo širdies.

292. Prie širdies prilipti - pamėgti: Patiko ir prie širdies prilipo.

293. Su atbula širdimi - nenoromis: Važiuoja, bet su atbula širdžia.

294. Su sunkia širdimi - liūdnas, nusiminęs: Išsimaudžiusi jūroje ir dar gerokai su vaikais pažaidusi, su sunkiai širdimi keliavo Elzė pas Mineikienę.

295. Širdis ne avelė (kalytė) - apie nepasitenkinantį prastu: Širdis ne avelė- šieno nepaduosi.

296. Širdis ne vietoje - apie labai nerimaujantį: Perdien mano širdis ne vietoj buvo,- vaikus vienus palikau gryčioj.



Širdis angliškai, latviškai, sinonimai
Ar žinai ką reiškia jardas?
Sekite mus