Šuo frazeologizmai

1. Šunų agronomas - mergininkas.

2. Šunio akį - sakoma nepavykus: O ką, ar pasisekė? - paklausė pakėlusi galvą senė...- Šunio akį! - numojo ranka Bruzdulienė.

3. Šuns akis turėti - nesigėdinti, būti begėdžiui: Turėtum šuns akis turėti,- pradeda ūdyti Bobjonienė,- vaiko užsidirbtus kelis grašius tam tinginiui sukišti.

4. Šuns alga - menki pinigai: Rašiau jam, kad mestų tą savo šuns algą ir atvažiuotų pas mane.

5. Šuns amžių - ilgai: Tokio balžieno vinis laikys šuns amžių.

6. Dėl šuns antprusnio - dėl niekų: Kremezija (kremta) namiškius, o dėl niekų - dėl šunies antprusnio.

7. Šuns apivara - tinginys: Tu ir stipsi, būdamas toks šuns apivara.

8. Šuns autus skalbti - nieko nedirbti: Sako, šunies autus skalbia.

9. Į šuns autą - smarkiai (iškeikti): Kad ana mudvi išdirba į šunies autą.

10. Šuns balsas neiškanka į dangų - apie šneką be naudos, pasekmių: Ė, šuns balsas į dangų neiškanka! - pasišaipė Bušė.

11. Šuns balso klausyti - elgetauti: Kas tėvo motinos neklauso, tas šunies balso teklauso.

12. Po šuns balsu - po laiko, per vėlai: Po šunies balsu pasėta.

13. Nors į šuns būdą - bet kur (galima gyventi): Jei bernas madom (patinka), tai nors šunes būdon.

14. Šuns dainos - žiovulys: Jau mane šuns dainos ima, reikia eit gult.

15. Šuns dantys - liežuvininkas: Tai šuns dantys, kad gali taip ant žmogaus šnekėti.

16. Nuo šunų dėdžių - visokių niekų: Tu čia nuo šunų dėdžių prirašysi.

17. Šuns dienos - prastas gyvenimas: Užtenka man tų šuns dienų! - sakydavo jie, nesuprasdami tėvo, ir dingdavo iš namų.

18. Į šuns dienas - smarkiai (iškeikti): Buvo buvo tokios kruvinos draugės, o kai susipyko, į šunies dienas viena kitą išdėjo.

19. Šuns gerklėje buvęs - apie suglamžytą drabužį: Po kelionės drabužiai taip susikliukinę (susigarankščiavę), rodos, kad šuns gerklėj buvę.

20. Šuns giesmės - žiovulys: Šuns giesmės ima.

21. Šuns giesmes giedoti - kaukti (vargstant): Dabar pamiegosi, žiemą šuns giesmes giedosi.

22. Šunų juokas - keista: Šunų juokas būt, kad tu šitą mergą paimtum.

23. Šuns kailis - pavyduolis: Šunies kailis!.. By tik vienam apžioti...

24. Šuns kailiu apsisiūti - į nieką nereaguoti: Jau iš jo nebėr žmogaus - apsisiuvo šunio kailiu, nieko jam nebepadarysi.

25. Šuns kaina - pigiai: Verčiau buvo dykai palaidoti... Bent geras būtum pasirodęs, ... Ne ką už tokią šunies kainą - tris rublius! - apmaudingai klebonas rokavo.

26. Šuns kaklą apsikabinus - apie graudžiai verkiantį: Šuns kaklą apsikabinus verksi.

27. Į šuns karną - smarkiai (išpeikti, išjuokti): Aš jį šunio karnon, išdirbsiu.

28. Į šuns karną nueiti - niekais virsti: Visas jo turtas ir darbas nuėjo šunio karnon.

29. Šuns keliais nueiti - pasileisti: Pranas šunio keliais nuėjo.

30. Šuns kumpis - niekšas: Tai šuns kumpis tas Vytautas - ir čion nesidavė apgauti.

31. Šuns litaniją giedoti - žiovauti: Anksti atsikėliau, tai dabar visu keliu šunies litaniją ir giedu.

32. Šunų lodikas - padauža: Jau tas bernas tai tik šunų lodikas, daugiau nieko.

33. Šuns maltuvė - kalėjimas: Tai, kūmutėle, kad įkišai mane šunio maltuvėn.

34. Šunų melnyčia - prasta darbavietė, pastumdėlio darbas, baudžiava: Tokioje šunų melnyčioje ištarnavęs mano vyras keliolika metų dykų dykai, be skatiko algos.

35. Šuns mėnesį - ilgai: Tu čia dirbsi šunio mėnesį.

36. Šuns mėnesiai - atostogos: Anai prasidėjo tie šunies mėnesiai.

37. Šuns metų - senas: Šunies metų esi, ir nenori mirti.

38. Šuns paplūda nueiti - pasileisti: Kai užaugo, tai nuėjo šunio paplūda.

39. Šuns patalas - išlaužyti, išvartyti javai: Šunio patalas padaryta, o buvo tokie gražūs rugiai, kaip miela diena.

40. Už šuns pinigus - pusdykiai: Atėmę turtingesniems ūkininkams arklius už šunies pinigus, paskelbės, jog dabar imsią iš bežemių ir mažažemių.

41. Šunų pyragai - vargas: Dabar pažins didžiažemiai šunų pyragus.

42. Šunų plaukų pakėlimas - pasilinksminimas: Pas juos šiandien šunų plaukų pakėlimas.

43. Šuns plikumu - neturtingas.

44. Šuns poteriai - tuščios kalbos, plepalai: Tylėk, vis tiek iš tų tavo šuns poterių nieko neišeis.

45. Šuns pūga - biaurus oras: O tai šunies pūga užkilo, netikėta atmaina!

46. Šuniui šarma - atsigavimas: Ir visa šuniui šarma, kol iškulsma (kuliant gerai valgydina).

47. Šuns širdį turi - negailestingas: Šunies širdį turi, kad ligonį varo.

48. Šuo šunį šuo šunį [šuns] uodega viks - sakoma, vienas nuo kito siunčiant, o niekam nedarant: Mat, šuo šunį šuo šunį šunies uodega viks, ar ne taip ir čia!

49. Šuns šuoliais - dideliais dygsniais: Siūk atadagstinai, o ne šunies šuoliais.

50. Šunų takais - apie nedorą elgesį: Kur tu ją paleidai dabar šunų takais?

51. Šuns uodegos klausyti - niekais virsti: Manęs, tėvo, neklausytat, tai šunio uodegos klausystat.

52. Ant šuns uodegos - niekais, veltui: Ir vėl visa diena ant šuns uodegos nueis.

53. Šuns uoslę turėti - numatyti, nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šunies uoslę.

54. Šuns vietoje - paniekintas, ujamas: Ir dabar manau sau: nugalėsim fašistą, negali to būti, kad jis mus valdytų ir šuns vietoje laikytų.

55. Iš šuns vietos - niekais: Jeigu šarvuoti joja, tai šarvuotas ir sutiki juos, kitaip iš šuns vietos prapulsi.

56. Šuns zakristija - pastalė: Nuleido, matai, ji man akeles žemyn, Marija Magdalena švenčiausioji (kuklybės simbolis), ir žiūri šuns zakristijon.

57. Gyvą šunį - daug: Gyvą šunį prisipirkau sagų.

58. Gyvą šunį perkąstų (prarytų) - apie labai alkaną: Jis buvo taip išalkęs, kad būtų ir gyvą šunį perkandęs.

59. Kokį (kurį) šunį - ką (nepatenkintai): Kokį šunį jis ten taip ilgai spaviedojasi?

60. Kokį šunį lupsi - ką veiksi (piktai): O kam? Kokį šunį lupsi, taip anksti nuvažiavus? - nusižiovavo Pikčiurna.

61. Šlapią šunį šukuoti - vargti: Jeigu vakar būtų sugedę, būtume tureję šlapią šlapią šunį šukuoti.

62. Še tau šunie devintinės - nustebimui ir piktinimuisi reikšti: Še tau šunie devintinės... Pinigus Kozeriui sukišusi, plika brukasi man ant senatvės...

63. Kad tave šunys - nustebimui reikšti: Kad tave šunys, užmiršau!

64. Trumpas šuo prie uodegos - bėda atėjo: Bet kai jau buvę trumps šuo prie uodegos, tai ne tik grasinęs, bet ir apstumdęs gyventojus.

65. Šunį apsikabinus - apie graudžiai verkiantį: Išvarysiu lauk! Verksi šunį apsikabinus!

66. Šuniu atsiduoda - nusibodo, įkyrėjo: Toks darbas tai šuniu atsiduoda.

67. Šunį duoti per akis - iškeikti: Už tokį darbą jis jau seniai ketina tau šunį per akis duoti.

68. Šuo dvės - sakoma, padarius ką, atėjus (nesitikėtai): Jau kieno šuva dvės, kad tu atėjai.

69. Šunį gauti per akis - būti sugėdintam: Neik ten - gausi šunį per akis.

70. Šunys išlojo - apie negrįžtamai išėjusį: Tą, sako, išlojo jau šunys, beje: numirė, pragaišo ar išėjo kur kas nebgrįžtamai.

71. Šunys išlos - apie prastai išskalbtus drabužius: Užmesk ant tvoros, šunys ir išlos.

72. Šunys juokiasi - apie prastai atliktą darbą: Iš tavo darbo visi šunys juokias.

73. Šunį kabinti ant kaklo - kenkti: Geri draugai vienas kitam šunies ant kaklo nekabina.

74. Šunis karstyti (karti) - šmeižti: Vakar užvakar stumdė, pravardžiavo, šunis ant manęs karstė.

75. Šunis klaustyti - elgetauti (eiti): Tegu dabar jis iena šunų kaustyti su abiem savo sūnum!

76. Šunims kirsti per blakstienas - elgetauti (eiti): Taigi taigi, kaipgis! Pats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas, o aš žemės neišsižadėsiu...

77. Šunie lauk kol kumelė išdvės - apie tuščius pažadus: Lauk šunie kol kumelė išdvės, taip jis tave dabar ir ims! - atkirto jai Juozaponienė.

78. Šunis lodinti - elgetauti (eiti): Abu išėjome su žmona šunų lodinti po svietą.

79. Ar šunį lupai - sakoma užtrukusiam: Ar šunį lupai? Kame buvai lig šio laiko?

80. Šunį lupk - nebėgs - apie vešlius javus: Ot geri rugiai, šunį lupk rugiuos - nebėgs.

81. Šunį mesk ant kiaulės kad nepiauna - sunku nenorinčiam įsiūlyti: Kodėl jūsų Marė ten neteka? - Ar mūsų Marė? Kad nenori nei vienas, nei antras. Mesk šunį ant kiaulės kad nepiauna.

82. Šuniui mesk ant uodegos - niekam tikęs: Čia reik prisiūti, čia sulopyti, o čia visai sutrūkę,- mesk šuniui ant uodegos,- murmėjo jis sau po nosimi.

83. Nė šuo neamterėjo - niekas nesužinojo, nepastebėjo: Pavogė, kad nė šuva neamterėjo!

84. Šuo neaplėks - labai platus: Giminės ir šuva neaplėks, meilės ir katė nesulaižys.

85. Šuo neėstų mėsos - apie smarkų barimą: Metus išbūsi geras, vieną dieną ne, tavo išdirba ponas, kad šuva mėsos neėstų.

86. Šuo nelakė kraujo - apie labai susipykusius: Paskui kai susipykom - nė šuo kraujo nelakė.

87. Nė [geras] šuo nelaktų - apie prastą valgį: Kad išverda, nė šuo nelaktų.

88. Nė šuo nelėktų - apie prastą orą: Kur tu važiuosi - nė šuva tokiu oru nelėktų.

89. Nė šuo neloja - niekas nesužino: Daryk taip, kad nė šuva nelotų.

90. Šuo nematė - tiek to.

91. Nė šuniui neparodė kelio - nieko neveikė: Per visą dieną nė šuniui kelio neparodė.

92. Šuo nepastebėtų ant kelmo - apie prastą orą: O dieną lauke pūga! Neduok dieve! Šuo ant kelmo nepasėdėtų.

93. Nė šuniui nerodyti kelio - savarankiškai, be rūpesčių gyventi: Gana, gana, kokia tau čia laimė! - atsiliepė Ona.- Troba ir daržas... Bulbių pasisodinsi, nei dienelės niekur, nei šuniui kelio nerodysi...

94. Nė šuo neužbėga - niekas neaplanko: Iš to jų dviejų tarpe užvydas kilo: Montvilai ūkininkai ėmė vežti rugius, - tik dirbk ir dirbk, o prie Rupkaus nė šuva neužbėga.

95. Šuns nevarytum - apie prastą orą: Eina per laukus vakaruškų ieškoti - šunies nevarytum tokiam ore.

96. Šuniui nuleisti ant uodegos - išeikvoti: Taip visas gėrybes šuniui ant uodegos nuleido.

97. Šuo nu[si]nešė ant uodegos - dingo: Tokias vaišes šuo ant uodegos nunešė.

98. Šuo pakastas - esmė: Be to, kaip psichologas prisiekti galiu, kad čia kur kitur šuo pakastas.

99. Šunį pakelti ant girnų - pagirti: Palauk, kol kiti pagirs! - Kas pakels šunį ant girnų, jeigu pats nepalips!

100. Šunimis palydėti - išvyti: Grįždavo namo bylą laimėjęs, savo aruodan samdinio grūdą įdėjęs, o patį samdinį pėsčia pro vartus šunimis palydėjęs.

101. Šuo paneštų ant uodegos - labai maža: Tiek čia jo naudos - ir šuo ant uodegos paneštų.

102. Šuo pasikorė - sakoma, stebintis kokiu netikėtu veiksmu: Mergos pasžvelgė į vieną kitą ir prasijuokė: „Kieno čia šuo pasikorė, kad mūsų ponia tokia šeimininkė?“.

103. Šunimi pasmirdo - nusibodo, įkyrėjo: Šuniu pasmirs tau vienam bulves kasti.

104. Šunį prarytų - apie labai alkaną: Ot noriu valgyti, kad ir šunį praryčiau.

105. Šuo pripranta kariamas - apie susitaikymą su varginga padėtimi: Buvo vyrų, kurie prie to priprato... „Juk ir šuo kariamas pripranta“,- sakydavo draugai.

106. Šunio reikia - nežino, ko nori: Visa ko pilnas, tai dar šunio tau reikia.

107. Šuniui rėžti per kudlas - elgetauti: Per kudlas šuniui rėši, kad slinkis būsi.

108. Šunys suėdė - dingo, nuėjo niekais: Kad tik šunys nesuėstų šitos dalios.

109. Šunų šukuoti eiti - apie niekam tikusį: Eisi tu, biaurybe, šunų šukuoti! - rėkavo tėvas.

110. Ar šunį šukuosi - sakoma atsikalbinėjančiam: O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šunį šukuosi?

111. Šuo užklotų uodega - maža (žemės): Žemės tiek, kad šuo uodega užklotų.

112. Negi šunis vaikysi - sakoma neturinčiam ką veikti: O dabar pasėjęs negi šunis vaikysi,- reikia dirbti.

113. Šunimis vedinas nuėjo - pasitraukė iš darbo, pabėgo: Beje, kaip sakoma, ir mokytojas kartais nueina šunimis vedinas.

114. Šunys žino - nežinia: Ir tegul nesitranko šunys žino kur.

115. Šuniui ant uodegos - niekam nereikalingas: Šuniui ant uodegos toks mūsų darbas! - dar pikčiau kirto Žiauka.

116. Nors ant šunio liek - apie prastą viralą: Išvirei viralo, tai nors ant šunio liek.

117. Nors ant šunio mesk - niekam netinka: Vakarėly šmaikšti, o prie darbo tai nors ant šunio mesk.

118. Ant šunio nueiti - iširti, nepavykti: Ant šunio tekybos nuėjo.

119. Į šunį - labai (sušalti): Sušalau į šunį.

120. Nuo šuns - labai: Žąsis yr gudri nuo šunies.

121. Nors šunims per akis - apie prastą darbininką: Žiedai ant pirštų žvaga, o į darbą tai nors šunim per akis.

122. Per šunį prapulti - niekais virsti: Toks geras vyras, o per šunį prapuolė.

123. Po šunimis - šalin: Mesčiau po šunais, kam apgauliojai?!

124. Su šunimi ant pusės - niekam netinkamas: Tavo darbas su šunim ant pusės.

125. Nei šuniui nei katei - niekam netinka, prastai: Tai ir padarė vyras lankstį - nei šun nei katei.

126. Nei šuo nei kėdalė (veršis) - kas nevykęs: Tiek išvargus pertraukti [mokslą], vaikas liktų, kaip sakoma, nei šuo nei veršis, nei ponas nei mužikas.

127. Kaip šuo - smarkiai: Lakstau dirbu kaip šuo.

128. Kaip šunį - smarkiai (muštis, bartis): Piaunas dabar kaip šunys.

129. Kaip šunų - daug: Policijos ir žandaru dabar priviso kaip šunų, daugiau negu reikia.

130. Kaip šuo mašalą (muilą) - labai greit (suvalgyti): Prarijau kaip šuo mašalą, ir smoko nepažinau.

131. Kaip šuniui penkta koja - nereikalingas dalykas: Prozai visoks stiliaus išdailinimas yra kaip šuniui penkta koja.

132. Kaip šuniui bėgti - sekasi: Jam kalbėt, kaip šuniui bėgt.

133. Kaip šunų genamas - nenoromis (patekti kur): Buvau įbėgęs kaip šunų genamas.

134. Kaip šunį ginęs - apie pavargusį: Ans alsavo kaip šunį ginęs.

135. Kaip šunį mušęs - nieko nepešęs: Ech! Kaip šunį mušęs grižtu! - net atsiduso, sėsdamas ant kėdės Erdivilas.

136. Kaip šunį suėdęs - labai (geria): Bubija (geria) lyg šunį suėdęs.

137. Kaip šuo ant girnų - nepatogiai: Nakvojo kaip šuo ant girnų.

138. Kaip šunį ant girnų - apie nepagrįstą gyrimą: Toksai pagyrimas Petriuką kaip šunį ant girnų pakėlė.

139. Kaip šuo nuo metų - apie žadantį pasitaisyti: Ir tu kaip šuo nuo metų pasitaisyt žadi.

140. Kaip šuo po akėčiomis - nepatogiai: Gyvenu kaip šunelis po akėčiom.

141. Kaip šuo su kate - apie nesutarančius: Bičiuliuojasi lyg šuo su kate.



Šuo angliškai, latviškai, lenkiškai, sinonimai
Ar žinai ką reiškia Hipnas?
Sekite mus