atskirtis angliškai

atskirtìs

atskirtǁìs

daiktavardis, moteriškoji giminė / noun, feminine

sèparátion;

ìsolátion

[aɪ-]

;

disjúncture;

Panašūs žodžiai

atskirtuvas

atskiruma

atskirumas

atskiruolis

atsklanda

atskirtinis

atskirti

atskirtas

atskyris

atskyrininkas

atskyrimas

atskyriklis

atskirybė

atskiriamumas

Lietuvių anglų žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z