įprotis angliškai
į̃protis
į̃proǁtisdaiktavardis / noun
1.
hábit;
práctice;
Pavyzdžiai
ìš ~čio
(iš įpročio) - from / by force of hábit• from / by force of hábit
mèsti ~tį
(mesti įprotį) - break* (off) a hábit• break* (off) a hábit
turė́ti ~tį
(tureti įprotį) - be* in the hábit (of), be* given (to), be* accústomed (to)• be* in the hábit (of)
• be* given (to)
• be* accústomed (to)
pasidarýti ~čiu
(pasidaryti įpročiu) - becóme* / grow* a hábit / cústom (with smb)• becóme* / grow* a hábit / cústom (with smb)
į̃. vartóti narkòtikus
(įprotis vartoti narkotikus) - drug hábit• drug hábit
sẽnas į̃.
(senas įprotis) - a hábit of old stánding• a hábit of old stánding
senì ~čiai negreĩt užsimir̃šta
(seni įpročiai negreit užsimiršta) - old hábits die hard• old hábits die hard
taĩ tóks jõ į̃.
(tai toks jo įprotis) - such is his way; it’s a hábit with him• such is his way
• it’s a hábit with him
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas