išbrinkęs angliškai

išbrìnkęs

išbrìnkǁęs

būdvardis / adjective

swóllen;

oedématous

moksl.

;

Panašūs žodžiai

išbrinkimas

išbrinkinti

išbrinkti

išbristi

išbrizga

išbrigzti

išbrydoti

išbrida

išbrėžti

išbrėkšti

išbrazduoti

išbrazdėti

išbraukti

išbraukos

Lietuvių anglų žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z