išsiskirti angliškai
išsiskìrti
išsiskǁìrtiveiksmažodis / verb
1.
be* distinguished;
be* nótable (for);
stand* out;
stick* out;
Pavyzdžiai
jìs ~ýrė sàvo gabùmais
(jis išsiskyrė savo gabumais) - he was distinguished for his tálent• he was distinguished for his tálent
[...ˈtæ-]
2.
(atsisveikinant) séparàte;
part;
part cómpany (with);
(su kelionės draugu) go* one’s séparate ways;
Pavyzdžiai
draugaĩ ~ýrė
(draugai išsiskyrė) - friends have párted / séparàted• friends have párted / séparàted
[fre-...]
mẽs ~ýrėme ir̃ daugiaũ nesusitìkome
(mes išsiskyrėme ir daugiau nesusitikome) - we párted néver to meet agáin• we párted néver to meet agáin
3.
(apie sutuoktinius) divórce;
be* divórced;
Pavyzdžiai
i. sù žmóna [výru]
(išsiskirti su žmona [vyru]) - divórce one’s wife*• divórce one’s wife* [húsband]
[...-z-]
4.
(apie kelius, linijas) dìvérge;
5.
(apie nuomones) differ;
váry;
Pavyzdžiai
jų̃ núomonės ~ýrė
(jų nuomonės išsiskyrė) - their opinions differed / dìvérged / váried• their opinions differed / dìvérged / váried
6.
exúde
kalb. mat. med.
;Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas