išsituokęs angliškai

išsituõkęs

išsituõkǁęs

see also išsiskýręs

būdvardis / adjective

divórced;

Panašūs žodžiai

išsituokti

išsiturėti

išsituštinimas

išsituštinti

išsiugdyti

išsituokėlis

išsitrinti

išsitrenkti

išsitraukti

išsitraukiamas

išsitrankyti

išsitinkuoti

išsitiesti

išsitiesęs

Lietuvių anglų žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z