kaltė angliškai
kaltė̃
kaltǁė̃daiktavardis / noun
1.
fault;
guilt;
blame;
Pavyzdžiai
per̃ kienõ kal̃tę, dė̃l kienõ ~ė̃s
(per kieno kaltę, del kieno kaltes) - through smb’s fault• through smb’s fault
taĩ nè per̃ jõ kal̃tę, nè dė̃l jõ ~ė̃s
(tai ne per jo kaltę, ne del jo kaltes) - it is through no fault of his• it is through no fault of his
(su)ver̃sti / (su)mèsti kám kal̃tę
- shift / lay* / put* the blame on smb• shift / lay* / put* the blame on smb
išpir̃kti sàvo kal̃tę
- redéem one’s fault• redéem one’s fault
prisiim̃ti sáu kal̃tę
- take* the blame upón ònesélf, shóulder the blame• take* the blame upón ònesélf
• shóulder the blame
[ˈʃəul-...]
prisiim̃ti dãlį ~ė̃s
(prisiimti dalį kaltes) - bear a pórtion of the blame• bear a pórtion of the blame
[bɛə...]
jū́sų k.
(jūsų kalte) - you are to blame, it is your fault; the blame lies at your door• you are to blame
• it is your fault
• the blame lies at your door
[...dɔː]
~ė̃s jaũsmas
(kaltes jausmas) - a féeling of guilt; compúnction• a féeling of guilt
• compúnction
pérsekiojamas ~ė̃s jaũsmo
(persekiojamas kaltes jausmo) - guìlt-rédden• guìlt-rédden
~ė̃s įródymai
(kaltes įrodymai) - forénsic évidence• forénsic évidence
sg
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas