pralaimėjimas angliškai
pralaimė́jimas
pralaimė́jimǁasdaiktavardis / noun
1.
loss;
2.
(rungtyje, kovoje) deféat;
Pavyzdžiai
patìrti ~ą
(patirti pralaimejimą) - súffer / sustáin (a) deféat• súffer / sustáin (a) deféat
neturė́ti ~ų
(netureti pralaimejimų) - be* ùnbéaten• be* ùnbéaten
sport.
vìsiškas p.
(visiškas pralaimejimas) - compléte / resóunding deféat, shelláking• compléte / resóunding deféat
[...-ˈzau-...]
• shelláking
amer. šnek.
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas