rikiuotė angliškai
rikiuõtė
rikiuõtǁėdaiktavardis / noun
1.
fòrmátion
kar.
;line;
Pavyzdžiai
kautỹnių r.
(kautynių rikiuotė) - báttle line• báttle line
žỹgio r.
(žygio rikiuotė) - márching órder• márching órder
~ės mókymas
(rikiuotės mokymas) - drill• drill
~ės kariniñkas
(rikiuotės karininkas) - cómbatant ófficer• cómbatant ófficer
suardýti ~ę
(suardyti rikiuotę) - break* ranks• break* ranks
[breɪk...]
2.
(komandų) stándings
pl
sport.
;Frazeologizmai
◊ išvèsti ìš ~ės
(išvesti iš rikiuotės) - put* out of áction; (žmogų t. p.) disáble; ìncapácitàte• put* out of áction
• (žmogų t. p.) disáble
• ìncapácitàte
◊ įvèsti į̃ ~ę
(įvesti į rikiuotę) - put* into sérvice / òperátion• put* into sérvice / òperátion
◊ išeĩti ìš ~ės
(išeiti iš rikiuotės) - be* put out of áction, break* down• be* put out of áction
• break* down
[breɪk...]
◊ išė̃jęs ìš ~ės
(išejęs iš rikiuotės) - (apie automobilį ir pan.) out of áction; on the blink• (apie automobilį ir pan.) out of áction
• on the blink
šnek.
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas