Sinonimų žodynas

Norėdami surasti ieškomo žodžio sinonimus – paieškos langelyje įveskite norimą žodį arba paiešką atilikite pasinaudodami abėcėlės raidėmis.

Būdingiausia sinonimų ypatybė – galėjimas vienas kitą pakeisti tame pačiame kontekste. Ši jų ypatybė yra labai svarbus sinonimiškumo kriterijus, tačiau ne absoliutus. Tarpusavio pakeitimai be žalos kontekstui galimi tik visiškai tapačios reikšmės žodžiams, vadinamiems absoliutiniams sinonimams (vieversys – vyturys, rašyba – ortografija ir kt.). Visiškai negalima pakeisti tų sinonimų, kurie skiriasi junglumu, pavyzdžiui, žodžiai plauti – mazgoti – prausti – trinkti turi bendrą reikšmę – „valyti vandeniu ar kitu skysčiu nuo nešvarumų“. Plauti ar mazgoti galima rankas, indus, drabužius, grindis, bet butelius tik plauna, o ne mazgoja, veidą ar rankas - prausia, galvą - trenka. Šių žodžių vartojimas vietoje vienas kito nėra galimas, nors jie turi bendrą artimą reikšmę. Žodžių pakeičiamumo kriterijus jų sinonimiškumui patikrinti šiame žodyne yra imamas tik kaip pagalbinė, o ne pagrindinė priemonė.
Pagal atliekamas funkcijas sinonimai skiriami į dvi pagrindines rūšis: 1) ideografiniai (prasminiai) ir 2) stilistiniai sinonimai.
Ideografiniai sinonimai išreiškia loginius, prasminius reikšmės atspalvius. Jie gali žymėti skirtingą kurios nors ypatybės graciją (didelis – didžiulis – milžiniškas), skirtingo intensyvumo veiksmą ar būseną (pykti – tūžti – siusti), nevienodos apimties sąvoką (daiktas – dalykas – objektas).
Stilistiniai sinonimai gali būti dvejopi: 1) žanriniai ir 2) emociniai – ekspresiniai. Pirmieji yra susiję su žodžių vartosena, su jų priklausymu skirtingiems kalbos sluoksniams, pavyzdžiui, žodis miškas yra stilistiškai neutralus, o jo sinonimas medė turi tarminį pobūdį; antrieji – susiję su mūsų jausmais bei išgyvenimais, su mūsų išorinio pasaulio vertinimu arba su pastangomis vaizdingiau, raiškiau išreikšti savo mintis; pavyzdžiui, žodis galva yra neutralus vertinimo atžvilgiu, o jo sinonimas makaulė turi ryškų menkinamąjį atspalvį. Tačiau sinonimai tik retais atvejais atlieka vieną kurią nors šių funkcijų. Dauguma jų yra kartu ir ideografiniai, ir stilistiniai, pavyzdžiui, sinonimai – valgyti – kamžloti skiriasi ne tik reikšmės atspalviais, bet ir stilistine funkcija – kamžloti reiškia „daug ir negražiai valgyti“ ir kartu priklauso šnekamajai kalbai.
Be šių dviejų svarbiausių funkcijų, sinonimai atlieka svarbų estetinį vaidmenį kalboje. Jie padeda išvengti nuobodaus tų pačių žodžių kartojimo. A. Vienuolio legendos „Amžinasis smuikininkas“ pirmasis sakinys yra toks: „Kas yra buvęs Kaukaze ir nevažinėjęs Gruzijos Karo keliu, tas, galima sakyti, nėra regėjęs jo gamtos stebuklingųjų grožybių, nėra matęs augalų įvairumo ir kalnų gyventojų margumo“. Vienu atveju rašytojas vartoja žodį regėjęs, kitu - matęs ir išvengia kartojimosi.
Sinonimija yra glaudžiai susijusi su kitu kalbos reiškiniu – polisemeja (daugiareikšmingumu) ir palaiko su ja tam tikrą pusiausvyrą. Mat vienas žodis gali turėti kelias reikšmes, o viena reikšmė gali būti išreikšta keliais žodžiais. Iš esmės polisemija yra teigiamas kalbos reiškinys, nes padeda plėsti žodyninę kalbos sudėtį jau esančių joje žodžių pagrindu. Bet, kita vertus, polisemija kartais kliudo suprasti žodį reikiama reikšme. Čia sinonimija ir padeda išvengti šio trūkumo, pakeičia tokį daugiareikšmį, neaiškų žodį aiškesniu, suprantamesniu. Pavyzdžiui, žodis eilė, būdamas daugiareikšmis, reikalauja turėti sinonimų: reikšmei „vienas po kito einančių daiktų linija“ turime sinonimus virtinė, vora, greta, reikšmei „plokščia masė, gulinti ant kitos“ turime sinonimus sluoksnis, klodas, reikšmei „visi kurios nors giminės nariai“ sinonimais eina karta, generacija. Todėl daugiau sinonimų paprastai turi daugiareikšmiai žodžiai ir mažiau – vienareikšmiai žodžiai.
Sinonimijos ir polisemijos santykiai veikia vieni kitus ir yra gana sudėtingi. Sudarant sinonimų žodyną, būtina atsižvelgti į tuos santykius. Sinoniminės žodžių eilės yra sudaromos ne iš sinonimiškai artimų žodžių, paimtų visomis savo reikšmėmis, bet iš sinonimiškai artimų žodžių reikšmių, nes daugiareikšmių žodžių, kurie visomis savo reikšmėmis sutaptų, paprastai kalboje neegzistuoja. Daugiareikšmis žodis vienomis savo reikšmėmis gali sueiti į sinoniminius santykius su vienais žodžiais, o kitomis reikšmėmis – su kitais, pavyzdžiui, gurbas viena reikšme yra tvarto, kūtės sinonimas, kita reikšme - pintinės, krepšio sinonimas, trečia - narvo sinonimas. Šiuo atveju turime vadinamąją dalinę sinonimiją (parasemiją).

Ar žinai ką reiškia lazeris?
Sekite mus