Apoteozė reikšmė

Apoteozė - (lot. apotheosis (vartoja Kvintas Septimijus Florentas Tertulianas (Quintus Septimius Florens Tertullianus; 160-220) < gr. apotheosis - sudievinimas; sk. apoteozė): 1. išaukštinimas kokio nors įvykio arba asmens literatūros kūrinyje, skulptūroje ar muzikoje; idealizavimas, šlovinimas, garbinimas; 2. rel. sudievinimas kokio nors asmens, ypač Artimųjų Rytų valdovų ir senovės Romos imperatorių; 3. šen. gyvasis paveikslas, kuriame aktoriai kūrė dievybių simbolius, dažniausiai iškilminga baigiamoji scena dvarų teatro spektakliuose; 4. iškilmingo renginio, kuriame kas nors šlovinama, baigiamoji dalis.

Apoteozė angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Apoteòzė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)