Fazė reikšmė

Fazė - (gr. phasis - pasirodymas (danguje)): 1. kokio nors reiškinio formos ar būvio kitimo momentas; kitimo stadija, tarpsnis; 2. chem. homogeninių heterogeninės sistemos dalių, turinčių vienodą sudėtį ir termodinamines savybes, visuma; 3. ist. proceso laikotarpis; 4. termodinaminės sistemos dalis, kurios fizinės ir cheminės savybės, nepriklausančios nuo medžiagos kiekio, yra visuose taškuose vienodos, pvz., skysčio ir jo garų sistemą sudaro dvi ~ės; 5. virpesių ir bangų teorijoje: vienas dydžių, apibūdinančių virpesius kiekvienu laiko momentu; 6. elektrotechnikoje: viena kintamosios srovės grandinių, sudarančių daugiafazę elektros sistemą; 7. kurio nors tamsaus kosminio kūno (Mėnulio, planetos) matomos apšviestos dalies forma; f. priklauso nuo Žemės, Saulės ir jos apšviečiamo kūno padėties; ji lygi vienetui, kai matomas visas apšviestas kūno pusrutulis, t.y. pilnaties metu; f. lygi nuliui, kai kūno visai nematyti; 8. komp. užduoties apdorojimo tarpsnis; 9. sport. sudedamoji judesio arba technikos veiksmo dalis.

Fazė angliškai, latviškai, lenkiškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Fãzė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)