Funkcija reikšmė

Funkcija - (lot. functio - atlikimas, veikla): 1. mat. kintamasis dydis, kurio kitimas priklauso nuo kito dydžio kitimo; 2. pareigos, paskirtis, veiklos sritis, pvz., smegenų ~os, kalbos ~os, pinigų f.; 3. fiziol. organizmo ar jo organų specialioji veikla, pvz., inkstų f.; 4. log. struktūra su keliais kintamaisiais, kuriuos pakeitus konkrečiomis sąlygomis, gaunamas logikos teiginys; 5. muz. laipsnio (garso ar akordo) reikšmė ir vaidmuo dermėje (tonacijoje), jo santykis su kitais dermės (tonacijos) laipsniais; 6. lingv.: a) sintagminis ir paradigminis kalbos elementų santykis glosematikoje; b) apibendrintas kalbos, jos atmainų, ženklų ir kt. paskirties bei vartosenos atžvilgis, pvz., k omunikatyvinė f. - pagrindinė kalbos kaip žmonių tarpusavio bendravimo priemonės f.; nominatyvinė f. - žodžio ar žodžių junginio pagrindinė f. reikšti daiktų ir reiškinių pavadinimą; s i n t a k s i n ė f. - kalbos vieneto kaip sakinio dalies f.; 7. komp.: a) programavimo kalbų procedūra, kurią įvykdžius susikuria tam tikra dydžio reikšmė, o tos procedūros iškvieta gali būti vartojama programos išraiškoje operandu; b) programos, įtaiso, sistemos viena iš paskirčių; 8. ped. pedagoginio vyksmo praktinis vaidmuo, turintis poveikio visuomenei arba individui, pvz., mokytojo f., trenerio f.; chem. banginė f.- dydis, apibūdinantis mikrodalelių ar jų sistemų fizikinę būseną.

Funkcija angliškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Fùnkcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Fùnkcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Fùnkcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)