Genijus reikšmė

Genijus - (pranc. genie-įgimti gabumai (vartoja XVIII a. enciklopedistai) < Iot.genius-talentas, gabumai): 1. romėnų mituose - dvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia; 2. romėnų religijoje - vyrą globojanti dvasia, suteikianti jam vyriškumo galių; romėnai garbindavo ~ų per savo gimtadienį; g. vaizduotas žalčiu, berniuku su toga ir gausybės ragu; 3. nepaprastas kūrybingumas, proto gebėjimai; 4. didžiausių proto gebėjimų, talento žmogus.

Genijus frazeologizmai, angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Gènijus (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
2. Gènijus (dktv. vyr.gim. dgsk. G.)