Hierarchija reikšmė

Hierarchija - (lot. hierarchia < gr. hierarchia < hieros - šventas + arche - valdžia: šventųjų valdžia; sk. hijerarchija): 1. dvasininkų pavaldumas pagal jų laipsnius, turimą valdžią, pareigas; 2. dvasininkijos organizacijos struktūra; katalikų bažnyčioje - gana vėlyvas religinės organizacijos ir dvasininkijos raidos etapas; katalikų bažnyčioje h. yra dvejopa: a) šventimų - vyskupas, kunigas, diakonas ir t.t.; b) bažnytinės jurisdikcijos, arba dvasinės valdžios - popiežius, vyskupai; 3. komp. a) šakniniu orientuotu medžiu (grafu) pateikiama struktūra; b) centralizuotų sistemų valdymo principas; c) žemesniųjų grandžių paklusnumo aukštesniosioms tvarka; d) sistemos su vyresnumo ryšiais jos dalių apibūdinančioji savybė; 4. filos. sudarymas iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais.

Hierarchija angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Hierárchija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Hierárchija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Hierárchija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)