Hipostazė reikšmė

Hipostazė - (gr. hypostasis - pagrindas, egzistavimas): 1. rel. savarankišku paverstas Dievo aspektas arba atributas, artimas jo abstrakčių bruožų personifikacijai; h. paprastai virsta atskiromis dievybėmis, kurių itin gausu senosiose religijose -graikų Dikė, Nikė, romėnų Salus, Paksas, Konkordija, Virtus, Viktorija, Naujajame Testamente logas, gnosticizme - eonai; 2. krikščionybės teologijoje - kiekvienas iš trijų Švenčiausiosios Trejybės asmenų, taip pat dievažmogis kaip dviejų prigimčių (dieviškosios ir žmogiškosios) hipostazinė vienybė Jėzaus Kristaus asmenyje; 3. kūrimo procesas, abstrakcijos substancializacija; svarbus religiją kuriantis reiškinys; 4. biol. nealelinių genų sąveika: kurio nors geno reiškimosi organizmo fenotipe slopinimas; šis procesas priklauso nuo nealelinių genų ar genų grupės, esančios kitoje tos pačios chromosomos vietoje arba kitoje chromosomoje; 5. med. kraujo sąstovis apatinėse kūno dalyse arba kai kuriuose organuose; 6. lingv. vienos kalbos dalies ar formos virtimas kitos kalbos dalies žodžiu, pvz., kuliamoji dalyvis virtęs daiktavardžiu, kūliais daiktavardžio dgs. įnagininkas virtęs prieveiksmiu; 7.filos. abstrakcijų (savybių, santykių) pažinimo procese pavertimas savarankiškomis realybėmis.

Hipostazė angliškai
Kirčiavimas:
1. Hipostãzė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)