lietuviuzodynas.lt
Žodynas
Vertėjas

Indukcija reikšmė

Indukcija - (lot. inductio - paskatinimas, įvedimas): 1. fiziol. jaudinimo ir slopinimo savitarpio sąveika nerviniame centre; slopinimas sukelia jaudinimą (teigiamoji i ), jaudinimas-slopinimą (neigiamoji i.); 2. embriologijoje - vienų gemalo dalių (induktorių) poveikis kitoms (reaguojančioms sistemoms), lemiantis jų raidos kryptį; 3. fiz. fizikinio proceso sužadinimas išorinėmis elektrinėmis, magnetinėmis, elektromagnetinėmis jėgomis; 4. log. samprotavimų ir įrodymų metodas, kai nuo pavienių faktų, žinių einama prie bendresnių; apibendrinančio teiginio gavimas iš dalinių teiginių; 5. mat., kitaip matematinė i.: įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo sveikojo skaičiaus prie skaičiaus 7; 6. komp. objekto fizikinės būsenos (elektrinės, magnetinės, elektromagnetinės) pokyčių sukėlimas tam tikrais veiksmais; 7. chem. cheminė i. - vienos cheminės reakcijos sužadinimas kita; magnetinė i. -vektorinis dydis, apibūdinantis magnetinį lauką medžiagoje.

Indukcija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Indùkcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Indùkcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Indùkcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)
Sinonimų žodynas
Frazeologizmų žodynas