Izoliatorius reikšmė

Izoliatorius - (pranc. isolateur): 1. med. specialiai įrengta patalpa, kurioje laikinai laikomas ligonis, sergantis užkrečiama liga, arba žmogus, bendravęs su tokiu ligoniu; įrengiamas ligoninėje, poliklinikoje, vaikų lopšelyje ar darželyje, bendrabutyje, kareivinėse; 2. el. įtaisas skirtingų potencialų elektros įrenginio dalims elektriškai izoliuoti ir mechaniškai sujungti; 3. elektrai arba šilumai nelaidi medžiaga.

Izoliatorius angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Izoliãtorius (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
2. Izoliãtorius (dktv. vyr.gim. dgsk. G.)