Katakombos reikšmė

Katakombos - (it. catacombe dgs. < lot. catacumbae; iš senovės romėnų kapinių prie Via Appia (Apijaus kelio), kurios dabar yra po šventojo Sebastiano bazilika, tikrinio vardo Coemeterium Catacumbas, o gal iš gr. kala kymbas - po valtimis): 1. požeminės kapinės: ilgi netaisyklingi koridoriai, vietomis kelių aukštų; karstus statydavo į nišas, jas uždengdavo akmeninėmis plokštėmis su mirusiųjų vardais; koridorių aikštelėse (platesnėse vietose) buvo atliekamos kulto apeigos; ~ų sienos buvo puošiamos tapyba; ~ų buvo Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros baseine (etruskų, žydų, romėnų); krikščionis laidodavo ~ose II-IV a. dažniausiai Romoje ir jos apylinkėse, vėliau Kerčėje (Kep^b), Kijeve (Kh- eB); 2. požemiai, požeminiai labirintai, slaptavietės; Odesos (Oaecca) ~ose II pasaulinio karo metu slėpdavosi ir įsitvirtindavo rusų partizanai.

Katakombos angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Katakòmbos (dktv. mot.gim. dgsk. V.)
2. Katakòmbos (dktv. mot.gim. dgsk. Š.)