Kifozė reikšmė

Kifozė - (gr. kyphos - sulinkęs, susikūprinęs) - med. stuburo išlinkimas į užpakalį ties krūtine ir ties kryžmeniu dėl įgimto nugaros raumenų silpnumo, persirgto rachito, netinkamos laikysenos (pvz., dirbant susilenkus prie staklių, rašomojo stalo); ligonio pečiai atsikiša į priekį ir nusileidžia, pilvas išsišauna; krūtinės ląsta susispaudžia, sutrinka kvėpavimas, kartais ir kraujotaka.

Kifozė angliškai
Kirčiavimas:
1. Kifòzė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)