Koncentracija reikšmė

Koncentracija - (pranc., angl. conccntrauon):1 sutelkimas, sukaupimas ko nors vienoje vietoje; ekon. kapitalo k. - rinkos situacija,kai ekonominės veiklos kontrolė sutelkiama vienoje ar keliose firmose; ~o s n o r m a-produkcijos dalis, tenkanti kelioms (paprastai ket rioms) stambiausioms šakos firmoms; stovykla - karo belaisvių, kalinių, įtariamųjų civilių asmenų, režimo priešininkų izoliavimo ir represijų vieta; pirmąją ~os stovyklą 1895 įrengė ispanai Kuboje; 2. chem. santykinis dydis, nusakantis kiekybinę tirpalo, lydinio, mišinio sudėtį; 3.psichol. nervinių procesų savybė nepasklisti, likti pradiniame jų kilimo židinyje, reiškinys, priešingas tradiacijai; 4.fiz. sistemos dalelių skaičiaus ir tūrio santykis, pvz., metalo elektronų k. nusako elektronų skaičių metalo tūrio vienete; plazmos elektronų arba jonų k. - elektronų arba jonų skaičių plazmos tūrio vienete; SI vienetas m-3; 5. dėmesio sutelkimas pasirinktam objektui, reiškiniui ar situacijai; 6. kaln. naudingosios iškasenos vertingo komponento sukaupimas.

Koncentracija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Koncentrãcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Koncentrãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Koncentrãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)