Konfigūracija reikšmė

Konfigūracija - (lot. configuratio - išdėstymas): 1. išorinis vaizdas, kontūras; 2. susijusių daiktų išsidėstymas; 3. astr. žvaigždžių, planetų ir kitų dangaus kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje; būdingiausia planetų k. - planetų padėtis Saulės atžvilgiu; Merkurijaus ir Veneros iš Žemės matomos 4 ~os; 4. chem. molekulės atomų arba grupių erdvinis išsidėstymas, kurį galima pakeisti tik nutraukus cheminį ryšį; 5. mat. plokštumos taškų ir tiesių sistema, pasižyminti tuo, kad per kiekvieną tašką eina tiek pat tiesių ir kiekvienoje tiesėje yra tiek pat taškų; analogiška erdvės taškų, tiesių ir plokštumų sistema; 6. komp.-. a) sistemos funkcinių dalių sandaros ir jų tarpusavio ryšių visuma, kurią lemia tų dalių techniniai parametrai ir sistemos sprendžiamų uždavinių charakteristikos; apatinės įrangos priemonių ir jų ryšių visuma; b) sistemą arba kompleksą sudarančių įtaisų sąrašas.

Konfigūracija angliškai, latviškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Konfigūrãcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Konfigūrãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Konfigūrãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)