Licėjus reikšmė

Licėjus - (pagal pavadinimą į šiaurės rytus nuo Atėnų Himeto kalno papėdėje buvusio Lykėjo (gr. Lykeios) miškelio ar sodo, skirto Dievui Apolonui, viską matančiam Febui, vėliau sutapatintam su Saulės Dievu Heliju; miškelis buvo poilsio vieta; jame buvo pastatytas portikas 2 pasislėpti nuo lietaus ir gimnazionas (sporto mokykla, vėliau - disputų vieta) jaunimui pritraukti; filosofas Aristotelis (Aristoteles; 388-322 pr.m.e.), aštuonerius metus auklėjęs, globojęs ir mokęs Aleksandrą Makedonietį (356-323 pr.m.e.), čia, Lycėjuje (lot. Lyceum), 335-323 pr.m.e. dėstė filosofijos kursą; 1. turėjo 2 stadijų taką, kuriame buvo rengiamos ne tik bėgimo, bet ir raitelių lenktynės; sąvoka liceum (pranc. lycėe) prancūzų kalboje virto intelektualios veiklos vietos sinonimu; prancūzų akademikas La Harpas (La Har- pe; 1739-1803) įamžino šį žodį, pavadinęs savo literatūros paskaitas Lycėe (Licėjus); pavadinimas patiko Konventui - šis jį pagal 1795 02 25 potvarkį suteikė pagrindinėms antrojo laipsnio mokykloms; sulotyninta šio žodžio forma įėjo į daugelio Europos šalių kalbas, taip pat ir į lietuvių kalbą): 1. vidurinė keturių klasių bendrojo lavinimo arba specialioji mokykla; 2. Lenkijoje 1932-1948 - šešiametės vidurinės mokyklos paskutinės dvi klasės; 3. kuriose ne kuriose Europos, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalyse - vidurinė bendrojo lavinimo mokykla; 4. Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje XIX a. - XX a. pradžioje - vidurinė mergaičių bendrojo lavinimo mokykla; 5. ikirevoliucinėje Rusijoje - privilegijuota vidurinio ir aukštojo mokslo įstaiga bajorų vaikams, rengusi aukštuosius valstybės tarnautojus, pvz., ~ai: Carskoje Selo, dabar Puškinas, įkurtas 1811, Jaroslavlio, įkurtas 1803, ir kt.

Licėjus angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Licė̃jus (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
2. Licėjùs (dktv. vyr.gim. dgsk. G.)