Monotonija reikšmė

Monotonija - (gr. monotonia < monotonos - vienodas): 1. sakinio intonacijos vienodumas, pagrindinio tono moduliacijos stoka; 2.prk. vienodybė, įvairovės stoka; ~o s jausmas - psichol. panašus į nuobodulį išgyvenimas, kylantis dėl neįdomios veiklos, informacijos stokos ir kitų priežasčių.

Monotonija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Monotònija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Monotònija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Monotònija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)