Niobė reikšmė

Niobė - (gr. Niobe; senovės graikų mitologijoje: Sipilo miesto karaliaus Tantalo duktė, Tebų karaliaus Amfijono žmona, didžiuodavusis savo daugiavaikyste (turėjo 7 sūnus ir 7 dukteris) prieš Latoną, teturėjusią su Dzeusu tik pora vaikų - Apoloną ir Artemidę; norėdami sutramdyti pasipūtėlę, užrūstintas Dievas Apolonas strėlėmis iš lanko iššaudė visus jos sūnus, o Artemidė - dukteris; po 10 dienų Dievai palaidojo lavonus, o N. grįžo į savo tėvynę Frygiją ir verkė tiek ilgai, kol Dzeusas pavertė ją verkiančia uola Sipilo kalne Lydijoje (dabar Turkijoje į pietryčius nuo Izmiro); sk. nijobė) - įsikūnijimas motinos, amžinai kenčiančios dėl savo prarastų vaikų.
Kirčiavimas:
1. Niòbė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)