Paleozojus reikšmė

Paleozojus - (paleo- + gr. zoe - gyvybė; sk. pale/ozojus) - geol. trečioji Žemės geologinės istorijos era, ėjusi po prekambro, prasidėjo prieš 570 mln. m. ir baigėsi prieš 230-220 mln. m.; p. skiriamas į šešis periodus: kambras (prieš 570- 500 mln. m.), ordovikas (pradžia prieš 500, pabaiga prieš 440 mln. m.), silūras (pradžia prieš 435, pabaiga prieš 395 mln. m.), devonas (pradžia prieš 395, pabaiga prieš 345 mln. m.), karbonas (pradžia prieš 345, pabaiga prieš 280 mln. m.), permo periodas (pradžia prieš 280 mln. m., pabaiga prieš 230 mln. m.); ~ui būdingi gerai išsilaikę suakmenėję slaptalyčiai ir plikasėkliai augalai bei gyvūnai (stuburiniai: žuvys, ropliai); ryški kalnodara; Lietuvoje yra visų ~aus geologinių sistemų uolienų; daugiausia jų vakaruose - Gargžduose sluoksnių storis siekia 2174 m.

Paleozojus angliškai