Partitūra reikšmė

Partitūra - (it. partitūra < partire - dalyti, skirstyti) - daugiabalsio muzikos kūrinio visų melodinių linijų natos, kiekvienam instrumentui ar vokalinei partijai surašytos atskiroje penklinėje; kiekvieno takto ar jo dalių pradžia visose penklinėse rašoma tiksliai toje pačioje vietoje; melodinės linijos pateikiamos šia tvarka iš viršaus į apačią: mediniai pučiamieji (fleitos, obojai, klarnetai, fagotai), variniai pučiamieji (valtornos, trimitai, trombonai, tūbos), mušamieji, fortepijonas, arfa, vokalinės partijos, styginiai (pirmieji ir antrieji smuikai, altai, violončelės, kontrabosai); visas partijas apimančios penklinės jungiamos statmenu brūkšniu; susiformavo XVI a. viduryje Italijoje; dabartinį pavidalą įgavo XIX a. viduryje.

Partitūra angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Partitūrà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Partitūrà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Partitū̃ra (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)