Plejadės reikšmė

Plejadės - Dgs. (gr. Pleias, dgs. Pleiades) - graikų mitologijoje: titano Atlanto ir Okeanidės Plejonės septynios dukros (Alkionė, Elektra, Kelaino, Maja, Meropė, Steropė ir Taigetė), visos ištekėjusios už Dievų, išskyrus už mirtingojo Sizifo ištekėjusią Meropę; jas po mirties Dzeusas pavertė žvaigždynu (lietuviškai Sietynas), padrikasis žvaigždžių spiečius M45 Tauro žvaigždyne; spiečiui priklauso keli šimtai žvaigždžių; plika akimi matomos 6 - 9 žvaigždės; nuotolis nuo Saulės apie 440 šviesmečių; spiečiaus pasirodymas (gegužės viduryje) reiškė sėkmingos jūreivystės pradžią, o išnykimas - artėjančias audras.

Plejadės angliškai
Kirčiavimas:
1. Plejãdės (dktv. mot.gim. vnsk. K.)
2. Plejãdės (dktv. mot.gim. dgsk. V.)
3. Plejãdės (dktv. mot.gim. dgsk. Š.)