Šlėkta reikšmė

Šlėkta - (viduramžių vok. slahte, sen. vok. slahta -giminė, dinastija) ist.: 1. feodalinėje Europoje- luomas, kilęs iš riterių, turintis žemės nuosavybės teisę, taip pat daug teisių ir privilegijų, teikiamų valdžios; 2. Lenkijoje ir Lietuvoje nuo XV a. - bajoras; 3. liet. šnek. plikbajoris; 4. liet. tarm. sulenkėjęs lietuvis.

Šlėkta angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Šlė̃kta (dlv. bevrd.gim. būt.l. nesngr. neveik.r.)
2. Šlėktà (dktv. bendr.gim. vnsk. V.)
3. Šlėktà (dktv. bendr.gim. vnsk. Įn.)
4. Šlė̃kta (dktv. bendr.gim. vnsk. Š.)