Stabilizatorius reikšmė

Stabilizatorius - (lot. stabilis - pastovus): 1. įtaisas, prietaisas, darantis ką nors pastovų, kuo mažiau kintantį; 2. chem. medžiaga, didinanti su ja sumaišytos medžiagos atsparumą išorės poveikiui; 3. av. aerodinaminis paviršius, suteikiantis skrendančiam aparatui (lėktuvui, dirižabliui, raketai, minai) pastovumą; 4. giroskopinis įrenginys, mažinantis laivo supimą; 5. el. įtaisas, automatiškai palaikantis tam tikrą įtampą, dažnį arba srovės stiprumą nepriklausomai nuo jų svyravimų maitinimo tinkle ir leistinų apkrovos kitimų.

Stabilizatorius angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Stabilizãtorius (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
2. Stabilizãtorius (dktv. vyr.gim. dgsk. G.)