Aube lietuviškai
Aube - aube
(gen.
pl.
~ju)
1.
gobtuvas
(galvos apdangalas)
2.
etnogr.
čepčius
(ištekėjusios moters kepuraitė)
♦
tikt zem aubes
arch.
- ištekėti
Latvių lietuvių žodynas
Vertėjas