Stačiakalbis latviškai

Stačiakalbis - stačiabur̃nis   -ė  (2) sar. niev. tāds, -a, kas runā asi  (rupji, nekaunīgi),   ~gal̃viais ,   adv. 
1. ar galvu uz leju
2. pārn. pa kaklu pa galvu  (piem., skriet);   ~ĩ ,   adv. 
1. stāvus
stačiai įvaryti baslį - stāvus iedzīt mietu
2. sar. taisni; tieši
eiti stačiai per mišką - iet taisni caur mežu
3. asi, rupji  (par cilvēku)
stačiai kalbėti - rupji runāt
stačiakalbis   -ė  (2) sk.   stačiabur̃nis