Pusti
Pusti reikšmė
tinti, brinktipūstis, didėtinegražiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti, rytiilgai miegotiaptinti, ištintiišsipūsti, išpamptiapėsti, apgraužtiapsivalgyti, persigertiatslūgti suputimui, subliūkštisusilyginti ėdant, valgant, tiek pat suvalgyti, išgertipakankamai privalgyti, prigertiprivalgyti, prirytiištinti, išbrinktiišsipūsti, išpamptiištvintigodžiai išvalgyti, išėsti, išgerti, išrytiprisivalgyti, prisigertiištinti, pūslėmis nueitinuvalgyti, nuėsti, nugertinusigerti, prasigertipatinti, pabrinktiišsipūsti, išpamptipatvintipavalgyti, paėstinusigerti, prisilakti; persivalgytipatrakti, pašėltipersivalgyti; persigertivalgant, geriant praleistipraleisti kurį laiką valgant, geriantištinti, išsipūstipatvintiprivalgyti, priėsti, prigertiprigerti vandenyje, paskęstisutinti, subrinktisuvalgyti, suėstiužtinti, užbrinktipatvinti, užtvintismarkiai įgerti, įkaušti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: pùsti
Pusti sinonimai
apipustiatpustiįpustiišpustinupustipapustipersipustiprapustipripustisupustiužpusti
Pusti frazeologizmai
juokai̇̃s (juokù ) pùsti labai juoktis, juokais plyšti: Mes pùtom juokai̇̃s, jam tep giriantisnė jùsti (siùsti), nė pùsti nieko neįausti: Eikš arčiau, išmausi burnelę ir patsai ant drąsos, del to lašo – nei jusi, nei pusi. Daužo ma[n] [gydytojas] šonus, o aš nė juntù, nė puntù. Dėl tiek lietaus čia niekas nė jùto, nė pùto. Gerk, nė siusi, nė pusiširdi̇̀s puñta ima džiaugsmas, susijaudinimas: Mums net širdis punta, atmenant, kaip ano tamsiojo laiko kaimo vikaras susidėtus pinigus paleidžia moksluiapipùsti, appùstiaptinti, ištinti: Aptinė kap kelmas, rankos kojos appùto.išsipūsti, išpampti: Gal dobiluose karvės buvo, kad net šonai appùtę. Kap karvė apipuñta (persiėdus išpunta), tai reikia ją vaikyt.Mienga, druna, kad jiej appùtę drunėt, o arklys stovi tvarte [neėdęs]!. Kad jūs appùtę gulėtūt, ėst neduosiu tinginiam!apėsti, apgraužti: Appùto mėsą, testa graužia ir kauląapsivalgyti, persigerti: Neduok dabar lapų, kad neapsipùstų karvės. Pùto pùto, kol apsipùto.Eina kap drignių apsiputęs. Guli kap apsiputęs vilkas.atpùstiatslūgti suputimui, subliūkšti: Ar atpùto margė?susilyginti ėdant, valgant, tiek pat suvalgyti, išgerti: Prie darbo kaip sustingęs, prie ėdimo už du [arklius] atpuñtapakankamai privalgyti, prigerti: Atsivalgė atsipùto, ko tik norėjo. Na, tas nors kartą to medaus atsipùtoįpùsti privalgyti, priryti: Inputęs kap jaučias. Restorane kad įpùtom!išpùstiištinti, išbrinkti: Išputo žentas (putmenimis). Šitai rodosi bjauri ir ant veido: akys išputo ir paraudonavo it triušio. Ta koja išpùtus, tokia puklina eina. Išpùto pirštas, ir skauda ta panagė. Sode bitė kai zirbterėjo, tuoj lūpos išpùto. Išputáu į šalis, kaip įgavau tą ligą.išsipūsti, išpampti: Kopūstų pavalgius, tai tik pilvas išpuñta. Pirmasai ponas privalgydino žmogų darbininką, kad tas nė an jokius valgymus nebenorėjo žiūrėt, net jam pilvas išputo. Pririjo ir išpùto. Gėrė gėrė, iki išputo. Tai dabar kaip pūslė išputaũ. Dagys degė degutą iš žilvičio kelmo, nuo to tiršto deguto Dagio vaikai išpùto. Vilks …, papykęs labai, iš keršto visas išpùto. Pailsusia eisena iš tolo pareina vėjo prigėrusi, išputusi banda. Karvė nuo dobilų išpùto. Karvė jau išpùto, vaikyk. Saugokit galvijus nuo dobilų – išpùs. Gyslos karščiu išputusios.Ar neišpùto: kas bus, kad taip nebesiseka!. Ė, kad tu išpùstum, tokia boba!. Vakare armonika groja, ė, kad tu išpùstum, vėl eina, o pirmadienį silpna.ištvinti: Jau Šešupė bus dabar išpùtusgodžiai išvalgyti, išėsti, išgerti, išryti: Nerėpa viską išpùto, kiti nevalgę liks. Išpùto visus barščius. Kad ir daug šeri, vis tiek viską išpuñta. Išpùto visą lovį vandens. Išpùto penkis viedrus alaus. I išpùs, jėg duosi gert, kiek nori. Išgėrė išpùto, o stiklinės neišplovė!. Išpùto kai velniai visą butelįprisivalgyti, prisigerti: Sėdi ponai išsigėrę, išsipùtęnupùstiištinti, pūslėmis nueiti: Nosis nupùto, nuspaugavo visa. Šuns žino, kas čia pasidarė, kad man visa koja tokiom pūslėm nupùtonuvalgyti, nuėsti, nugerti: Jis pusę puodo košės nupùto. Katė pusę puodynės [pieno] nuputo. Kap netverta, anys (gyvuliai) nupùs [daržą]nusigerti, prasigerti: Tas jau nusipùtęs visaipapùstipatinti, pabrinkti: Vynu papurpęs, paputęs. Koja užgauta papùtusi biškį. Bitės ingilimas da baika, papùto, ir visa. Ka ranka papuñta, atiduok šunie. Šitas daiktas papùtęs jau smagiai. Kodėl burna papùtus, gal dantį sopa?. Koja papùtus: per letenos narį grikštelėjo, pasinarino. Naktį susileida, dieną papunta vėl. Kas čia, sakau, yra, ka nepasiduoda milžti: tešmuo papùtęs. Idant po visą žemę Egipto padulkėtų ir pikti juodi niežai (paraštėje piktos juodos pūslės paputusios) rastųse.išsipūsti, išpampti: Bėgo piemens namo sotūs, kiek paputusiais pilvais.Tėvai paputę, o vaikai pasiutę (žirniai ankštyse).patvinti: Ir vandeniai paputo (paraštėje patvino) ir pakėlė skrynią.pavalgyti, paėsti: Vyrai papùto ir išėjo į miškąnusigerti, prisilakti; persivalgyti: Jam ne naujiena šiteip pasipùst. Pusk, bet nepasipusk (neapsivalgyk)!patrakti, pašėlti: Per rugiapjūtę gali papùsti su darbais. Paputęs šaltis – nesitraukia atgal, ir gana!. Gal papùto tas tavo vaikas – šitoks jo rėkimas.Sto[vi] kertė[je] kai papùtęs, išeina lauka – kai pasiutęs (šautuvas). Kad tu papùstum su tokia savo šneka!. Kad tu papustum, panele, ne man, jauną, viliotum!.juokai̇̃s papùsti imti labai juoktis: Kad nori, ir papùsk juokai̇̃spérsipusti persivalgyti; persigerti: Kiek tik nori pusk ryk, bet nepársipusk. Veselė[je], matyti, pársiputo – parvažiavęs sergaprapùstivalgant, geriant praleisti: Liaukis mane gaišinęs ir užmokėk, ką praputęs. Praleido, praputo, vaikeliai, tėvas ne tik savo, bet ir jūsų gyvenimą. Kiek jis prapùto to pinigo – būt jau namą nusipirkęs. Su tokiu negyvensi: ką uždirba, viską prapuñta.Tas mano brolelis prasigėręs, prasiputęspraleisti kurį laiką valgant, geriant: Prapùto jie visą dieną, t. y. pragėrė.Išeina iš namų, prasipuñta tris keturias dienas, i viskaspripùstiištinti, išsipūsti.patvinti: Vaje, kap priputus upė!privalgyti, priėsti, prigerti: Teip pririjau, priputaũ, kad net slabna. Priputai̇̃ kai gyvulys ir nepasirangai. Išėjo bajorai, išlingino priputę žvirblienos, iškūprino. Jau nors kartą pripùto. Visą puodą išputo, o dar vis nepripùto. Tai priputai kap svotas per veseilią. Ta katė priputus gulėjo, pilvą išpūtus. Na jau sveikas ir priputai̇̃ – skersai drūtesnis. Na, ar jau priputai̇̃ mėsos?. Kuliant dulkių pripunti̇̀, akuotų prilendi. Atejo pripùtęs, liežuvio neapverta. Ubagai, degtinės priputę karčemoje, zaunija. Pripùto jau, prisisprogo. Žinau aš juos, gerai gyvena, pripùtę.Džiaugiasi pasipūtęs kaip kiškis, kopūstų priputęs.Saldžios smetonėlės kiek tik nori prisipunti. Prisipùtęs alaus dabar dūks kap nelabasis. Parėjo prisipùtęs ir pradėjo pačią šokint. Prisiputęs, prisigėręs jis vos keblinėjo. Tai bjaurybė vėl prisipùto pilną gerklę!prigerti vandenyje, paskęsti: Neik tokioj par Nemuną – pripùsi. Arkliai pripùto Nemune. Tik murkt i pripùto. Tokiam žmogui tokia i mirtis: pripùto griovysupùstisutinti, subrinkti: Šimtais iš bado suputusių krito į karščius ir mirė. Norint tavo brangios suknės, bet pats esi kaip suputęs. Rankos paputo nuo reumatizmo, jei nepildysi žolių, ir visas supùsi. Visas kaip rąstas suputęs. Didliai supùto, eita pri širdies. Muno paršelis kaip supùtęs – teip nusipenėjo. Reikia smalos ir deguto ir patepti, kur suputo. Bet ašarų mano nemato nė vienas, norint jau iš verksmo suputo blakstienos. Kojė supùto kaip aulys. Veidas buvo baisiai suputęs ir pamėlynavęs. Visa burna supùtusi. Guodės turį suputusias galvas [nuo gėrimo]. Aplinkuo kiaulės iškrito, galvos supùto. Ka supùto žandas, nė akim nematau. Liežuvis suputo. Sąnariai supuñta nu darbo. Su nendre gauna taip, jog ir ranka supunta. Supùs liuob rankos, su kultuve beduodant [žlugtą]. Mano pirštas buvo supùtęs: vienas pirštas buvo kaip trys pirštai. Muno kojos supùtusios kaip auliai. Kaip biškį daugiau pavaikščioju, kojos i supuñta. Koja graži, balta, nesupùtusi, o gela – negali priminti. Suputusias kojas man taipojau parodė.Galva supùto nu tų plepalų.Duok savos tabokos, nuo svetimos ir nosės supùto. Kad tu supùstum!suvalgyti, suėsti: Suvalgė, supùto visa, kas tik buvo ant stalo padėta. Jis baigia viską supùsti. Supùto, suėdė gražiai. Vienas viską suputai̇̃, o man nieko nebeliko. Kam suputai̇̃ mano obuolius?!. Tai ėdūnas – visą duoną supùto. Tokias dideles rezgines šieno suputo ir dar mykiaužpùstiužtinti, užbrinkti: Nuo verksmo akys man užputę. Miegakulio akys visada župùtę. Lūpa buvo užpùtus. Gomurys man tiek užpùtęs, sopa. O kojos nariai taip užputo, kad jau nė iš vietos. Tos kojos užpùtę čebatuose. Kiek čia užgavau, ė kad užpùto!. Mėlynai užpusti. Saulė pietuosna, mano mergelė župutusiom akelėm (miegalė).patvinti, užtvinti: Užpùtęs upelis atrodo lyg didelė upė. Pro žiotis nepereisi, baisu, kad ažpùtęsmarkiai įgerti, įkaušti: Buvai užpùtęs, tai neatsimeni
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas