Pūsti
Pūsti reikšmė
eiti (apie vėją),dvelktijudinti, stumti, varyti, nešti (apie vėją)džiovintierzinti, graužti, žeisti, gairintileisti, varyti, išduoti oro srovęsunkiai, pailsus kvėpuotisunkiai eitileidžiant oro srovę, vėsinti ar šildytileidžiant oro srovę gesintileidžiant, varant oro srovę įžiebti, užkurtileidžiant oro srovę dūduoti, griežtirungtyniauti tokiu būdu dūduojantmiegotileidžiant oro srovę, formuoti, gamintileidžiant oro srovę, dengti paviršių plonu sluoksniudaryti iškilų, išgaubtą, platų, storąsproginti, verstišiauštikelti, lanku riestiteikti per didelę reikšmę, didinti, perdėtididžiuotis, keltispyktigreitai bėgtigreitai augtiužnešti, pučiant vėjuipučiant užtikti, rastipapūsti iš burnos orąbent kiek paliesti pučiantpučiant aptraukti, apneštipučiant bent kiek nudžiovinti, apdžiovintipadaryti kiek iškilų, išgaubtąpučiant priartėti (apie vėją)pučiant atnešti, atvaryti (apie vėją)pučiant atidaryti, atverti (apie vėją)pučiant įveikti, nugalėti, pašalintipučiant atgaivintiatsikvėpti, atsikvėpus smarkiai papūstipailsėti, atsigautidaryti iškilų, išgaubtą, atsikišusįgreitai atbėgti, atvyktipripūstiužpūstipučiant įeiti (apie vėją)pučiant įnešti (apie vėją)pučiant smarkiai įgairintiįvaryti, leidžiant stiprią oro srovęleidžiant, varant stiprią oro srovę įžiebti, įdegtiįkvėpti, suteiktiišstumti, išvaryti, išnešti (apie vėją)atšaldyti, išvėdinti (apie vėją)pučiant išdžiovintinuraudoninti, išgairintikurį laiką pūstiišleisti (iš savęs) oro srovępučiant pašalintipučiant sugadintipučiant užgesintipučiant įdegtipučiant sukurtioro srove atvėsintiiššlakstyti, išpurkštipučiant pagriežtisugebėti pučiant griežtipripildyti oro, ištemptipadaryti iškilų, išgaubtą, storą, išplėstipašiauštisuteikti per didelę reikšmę, perdėtinepagrįstai padidinti, išplėstididžiuotis, keltisišsimiegotiišeiti, išvyktipučiant nugairinti (apie vėją)pučiant nudžiovintinustumti, nunešti, nuvaryti (apie vėją)pučiant nuvarytipučiant pašalinti, panaikintinuvalyti, nuimtipučiant aptrauktipučiant pagriežtinumigtisuteikti per didelę reikšmę, perdėtinubėgti, nueiti, nuvyktipavogtikiek pūsti (apie vėją)pučiant sužeisti, nugadinti (apie vėją)pajudinti, pastūmėti (apie vėją)paleisti stiprią oro srovęburna pučiant pastumtipučiant pavėsintipučiant uždegtipripildyti kiek oropučiant pagriežtimokėti pučiant griežtipadaryti iškilų, išgaubtą, storąpašiauštipakelti, lanku išriestipasidaryti išdidžiam, imti didžiuotispabėgtipo apačia pabėgtipadarytipučiant parvaryti (apie vėją)pučiant pargriauti (apie vėją)pareiti, parbėgtikiaurai pereiti (apie vėją)pučiant nugairinti, pažeisti (apie vėją)kiaurai pučiant padžiovintiperleisti oro srovępučiant perneštiburna pučiant perskirtiper daug pripūstiper ilgai pučiant sau pakenktikiaurai pereiti (apie vėją)išgairinti, pravėdintipučiant pradžiovinti (apie vėją)pučiant pradaryti, praverti (apie vėją)burna pučiant pravėsinti, praaušintileidžiant, varant stiprią oro srovę įžiebti, įdegtiburna pučiant praskirtiburna pučiant neužpūstikurį laiką pučiant griežtipučiant pravalytiatsikvėpti, trumpai pailsėtipraeiti, prabėgtipučiant prinešti (apie vėją)pučiant atvaryti (apie vėją)pučiant nugairinti, pakenkti (apie vėją)pučiant prileisti, privarytiįkvėpti, prikalbėtipadaryti išsipūtusį, storąpriėsti, privalgyti, prigertiprimiegotivis prilipinti, pridurti (verpiant)išnešioti, išsklaidyti (apie vėją)pradėti pūsti (apie vėją)smarkiai pučiant nugairinti, pakenkti (apie vėją)pučiant suvaryti, sunešti į krūvą (apie vėją)leidžiant oro srovę suvarytipučiant atsirastipučiant sukurstyti, uždegtipučiant pagriežtipradėti griežti pučiantpadaryti iškilų, storą, išpūstipadarytisusiimti, pasispausti, pasistengtiprilipinti, pridurti (verpiant)pučiant patekti (apie vėją)pučiant rasti (apie vėją)pradėti pūsti (apie vėją)užklupti, paliesti (apie vėją)pučiant pakenkti (apie vėją)pučiant užneštipučiant atvaryti, atneštipučiant uždaryti (apie vėją)užgesintipučiant užžiebti, uždegtipučiant užgriežtiužpykti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: pū̃sti
Pūsti sinonimai
antpūstiapipūstiatpūstidapūstiįpūstiišpūstinupūstipapūstiparpūstiperpūstiprapūstipripūstirazpūstisupūstiužpūstipūstinaiappūstipapūstaipasipūtusiaineprapučiamai
Pūsti frazeologizmai
ant vė́jo pū̃sti veltui eikvoti: Perka nėkus, piningus tik pùta an vė́joarãbą (arabùs) pū̃sti mulkinti: Nepū̃sk arãbų – aš ne mažas vaikas, suprantu, ko tu noridūdàs pū̃sti garsiai verkti, raudoti: Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūstidū̃dą pū̃sti po velė́nos mirti: Trukt sustabdė [mašiną], tai išlikau gyva, o būčiau po velė́nos dū̃dą pū̃tusiį ãkį (į uõstą) pū̃sti miegoti: Kaip atsiguliau po pusryčio, ligi šiol pūčiau į akį. Pusę dienos pūčiáu į ãkį kai didelė. Pùta į uõstą lig dvylektosį aũsį pū̃sti kalbėti: Truputį lukterėjusi, kinknodama savo įmantriai sušukuotą galvą, pūtė tylomis Mineikienei Irena į ausįį dūdàs pū̃sti plačiai šnekėti, skleisti paskalas: Ko žmonės neprišneka. Buvo pradėję į dūdas pūsti, kad ir manasis per brolį ant duonos medų tepa. [į] (kieno) dū̃dą pū̃sti pataikauti: Nuo pat pirmos dienos ėmė jo dūdą pūsti. Tačiau ne jis vienas pūtė į dvarininkų dūdąį gálvą pū̃sti nuteikti, prišnekėti: Jie tau pučia galvon, mala liežuviais, o patys, nebijok, nagų nekiša.į rū̃rą (į šiki̇̀nę ) pū̃sti pataikauti: Pū̃skit jūs jam į rū̃rą, kiek noriat, aš jam nepū̃siuį úodegą (į sùbinę ) pū̃sk dingo, nebėra: Pūsk į uodegą silkei – nebėrkaip (it) gróbą (į gróbą, dū̃dą, į dū̃dą, pū̃slę, žárną) pū̃tęs nieko nepešęs: Jis eina kaip grobą pūtęs, t. y. nieko negavo, ko prašė. Išvažiavo kaip grobą pūtę. Pagalop 1710 metūse marams kilus, giedotojai paliko it grobą pūtusys be jokios maitnasties. Išejo kaip į grobą pūtusi (nusiminusi). Ka toks mandrus, i parejo gróbą pū̃tęs: ne arklių negavo, ne velnio. Parejo kaip į dūdą pūtęs. Kaip pūslę pūtęs. Eina kaip žarną pūtęs. Ir teip sugrįžo namon kaip dūdą pūtę.kẽterą pū̃sti didžiuotis: Varlė (apie mažą vaiką) dar kẽterą pùčia!kiti̇̀ vė́jai (naujà dvasià) pùčia pasikeitė laikai, kilo naujos idėjos: O kai rytų paelbio žemės ūkio darbininkai bus su mumis, tuoj ir visoje Vokietijoje ims pūsti kiti vėjai. Šiandien jau ir gimnazijose ėmė pūsti nauja dvasė.mi̇̀glą (miglàs bur̃bulus, dū́mus) [į aki̇̀s (ãkį)]pū̃sti meluoti: Nepū̃sk mi̇̀glą į ãkį. Ko dūmus puti į akis, sakyk teisybę. Nereik burbulų̃ ant aki̇̀s pū̃st!nė̃ vė́jas nèpūtė niekas nežinojo: O kaip gerai buvo mano sugalvota, nė vėjas būtų nepūtęs. Ji taip man priduos [grūdus], jog nė vėjas nepūs. Nė̃ vėjẽlis nèpūtė, ka atvažiuosinei pū̃sti, nei áušinti (vėdi̇̀nti) nieko gera, nieko nebus: Su juo nei pūsti, nei aušinti. Su tuo pagyra kalbėdamos, nei pūsk, nei aušink. Iš to sūnaus muno nei pū̃sk, nei vėdi̇̀nknósį pū̃sti didžiuotis, šnairuoti: Eidamas pro šalį, nósį pùtaóžius pū̃sti didžiuotis: Dar parškojė, o jau óžius pùčiaper bar̃zdą pū̃sti miegoti.per ūsùs pū̃stibūti išdidžiam, puikuotis: Tik pùčia par ū̃sais – baisus ministrasnieko nepadaryti: Pavogė kumelę, kur berasi, pū̃sk par ūsùsper velė́ną pū̃sti mirti: Jaunesni už muni jau pùta par velė́nąsàvo dū̃dą pū̃sti savaip kalbėti, elgtis: Kiekvienas savo dūdą pučia. Kaip atėjo – kožnas sàvo dū̃dą pùčiasàvo pū̃sti; savaip kalbėti, elgtis: Visi ir juokias, ė ana vis tiek savo pučiaū̃są pū̃sti būti išdidžiam, puikuotis: Kaip bajoriškai ūsą pūtė Krukelių seniokas, veždamas vyskupą!. Mano vyras ūsą pučia ir ant šalies laiko mučę.vė́jo pùčiamasAlks labai silpnas: Gi vaikščioju vė́jo pučiamàĖr prastas, menkas, niekam tikęs: Jo karvės – vė́jo pùčiamos. Vė́jo nepučiamà galva (gera, daug įsimenanti). [į]vi̇́eną dū̃dą pū̃sti sutarti, eiti iš vieno: Anie daba į vi̇́eną dū̃dą pùta. Anys dabar vienõn dūdõn pùčia su jais. Jie visi vi̇́eną dū̃dą pùčiavisų̃ vė́jų pùčiamas visur blaškomas, neturintis tvirto pagrindo: Jei taip gyvensite, visų vėjų pučiami būsiteantpū̃sti, añtpučia, añtpūtėužnešti, pučiant vėjui: [Kerpių] sėklos yra didei smulkios ir nu vėjų didei lengvai gal būti antputamospučiant užtikti, rasti: Vėjai neantpūtė tokio dvaro, paukščiai neantlėkė tokios panos. Vėjau, vėjau, ar neañtpūti kame mirtį?papūsti iš burnos orą: Dvasią añtpūtė, i tujau suprasi, ka rūkęsprieš vė́ją antpū̃sti nugalėti, įveikti: Tą žinok gerai: galingesnis padavė, jo bus ir viršus – prieš vėją neantpūsiapipū̃sti, api̇̀pučia, api̇̀pūtė, appū̃stibent kiek paliesti pučiant: Eik, gaspadinėle – vėjas apipūs, palengvės ant širdies. Lauke ją apipūtė speigas. Mokslininkai paimdavo bet kokį daiktą ir apipūsdavo jį tai šiltu, tai šaltu orupučiant aptraukti, apnešti: Apipūtei drabužius pelenais. Ją … vėlės ta pačia liga appūtusios arba apkrėtusios.Šis žiedas ne auksinis, o tik auksu api̇̀pūstas (paauksuotas).Akulioriai tujau apsi̇̀puta dvasiapučiant bent kiek nudžiovinti, apdžiovinti: Jau vėjis api̇̀pūtė purvus, šlapumus. Maž apipū̃s šienioką, tai reiks invežt. Tik api̇̀pūtė dobilus, ir vėl sulijo. Kad atneš, atvaduos [vainiką], nebus toks žalias: apipūs vėjelis, apneš žemelėm. Palauk, nors rasą duok apipūst.Pavasarį palyja ir vėl tuojau apsipučiapadaryti kiek iškilų, išgaubtą.aki̇̀s apipū̃sti miglà primeluoti: Api̇̀puta miglà aki̇̀s ir įvera velnį į durų tarpąatpū̃sti, àtpučia, àtpūtėpučiant priartėti (apie vėją): Atpūtė šiaurės vėjas, nupūtė vainiką. Atpučia šiaurus vėjas: laužys tau žalias šakeles. Atpūsk, vėjelis, nuo rytelių, atnešk man kardelį nuo tėvelių.Iš lauko atsipūtė šviežesnis oras. Atsipūtė šiaurys vėjas, nuput vainikelį. Atsi̇̀pūtė vakarinis vė[ja]s, must vėl būs lytauspučiant atnešti, atvaryti (apie vėją): Mūsų dulkių net vėjas namo neatpūs – mes nuėjome baisiai toli. Kaip reiks, ant tavo lauko lietaus atpūsu, o kaip nereiks – nupūsu. Kaip tik tas myžalinis (vakarinis) vėjas atsisuka, tuoj lytaus àtputa. Atpūsk, vėjeli, giedrią dienelę.Ir atapūtė vėjas pirmas graudžias žinias nuo Liškiavos šalies. Kokis dabar vėjas tave atpūtė (kaip čia atsiradai)?. Iš kažkur tokią mergą vėjas àtpūtė.Nėra vėjelio, kurs neatpūstų dulkių. Duona ne vėju atpūsta, bet žmonių prakaitu atkviesta. Geras patarimas ne vėjo atpučiamas, bet doro žmogaus duodamas.pučiant atidaryti, atverti (apie vėją): Atpūsk, vėjeli, svirno dureles, kad pamatyčiau, kad paregėčiau savo mergelę. O kad papūstų šiaurus vėjelis, mažu atpūstų stiklo langelįpučiant įveikti, nugalėti, pašalinti: Užejo šilima, jug neatpū̃si.Dumplėmis vėjo neatpūsi. Dulkės prieš vėją neatpūsi.Nepūsk, vėjas, nepūsk, vėjas, ąžuolą, ąžuolėlį, ba nemoka, ba nemoka ąžuolas atsipūsti.pučiant atgaivinti: Jei negyva, nebatpū̃ste, galiat nebvargti. Kad paršuką liuobėjo kiaulė piespausti, liuobėjom atpūsti: paršukuo liuobėjom į ausį pūsti. Numirė žmogus – ir numirta: negi atpūsi̇̀atsikvėpti, atsikvėpus smarkiai papūsti: Tik ligi jis atsipūsdavo iš visų plaučių, sagos iki vienai, lyg pupos nuo sudžiūvusio pėdo, nubyrėdavo žemėn. Svečias atsisėdo, protarpiais triukšmingai atsipūsdamas, lyg visą laiką būtų bėgęs. Jis lyg ir lengviau atsipūtė, pastebėjęs retėjant atvykėlius.Tiek privalgiau, kad neatsi̇̀pučiupailsėti, atsigauti: Tėveliui laikas ir atsipūsti, juk jau šeštą dešimtį pradėjo. Atsipūtęs galėsiu ir stačias pastovėti. Tos dainės tolie užsitęsė, iš tos pryžasties sukilom ir ejom atsipūsti. Kryžeiviai ir kiti krikščionys atsipūtė, ginklą padėdamys. Kruta kaip veršis, neturi kada ir atsipū̃st. Dirbk ir dirbk žmogus, nėr nė valandelės kumet atsipū̃sti. Sėsk, mažyte, atsipūsime po kelionės. Lai arkliai atsiputa, aš truputelį pavaikščiosiu. Sustokiam, jau ir arkliai nora atsipū̃sti. Tada jis davė velbliūdams atsipūsti lauke miesto.daryti iškilų, išgaubtą, atsikišusį: Tenai buvo telyčytė, jos atpūsta uodegytė.Tavo ažupakaly rūbai atsipū̃tę. Tai užlopė – tas lopas atsipū̃tęs kai kapšas. Atsipūtusi kišenėgreitai atbėgti, atvykti: Uždusęs atpūtė jis į plytinę su krepšeliu. Mergos, šunį pamatę, kad àtpučia kai ožkos. Siratelė insėdo kalmogelėn i atàpūtė namoprieš vė́ją atpū̃sti nugalėti, įveikti (galingesnį): Musėlės! atpūsite jūs prieš vėją!. Nieko nepadarysi – a pryš vėją atpū̃si!. Bet sakyk, Mikėli, ką mes padarysime? Ar prieš vėją atpūsime?úodegą atpū̃sti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Ejau per beržyną, vėjelis papūtė, o mano bernelis úodegą àtpūtė. Ko vaikščioji kai kalakutas, uodegą atpūtęs×dapū̃sti, dàpučia, dàpūtėpripūsti.užpūsti.įpū̃sti, į̇̃pučia, į̇̃pūtėpučiant įeiti (apie vėją): Daro grabą be durelių, viršų be langelių, kad vėjelis neįpūstų. Vė[ja]s neį̇̃puta į daržinę, i supuvo šienas. Ne ten įlijo, ne ten į̇̃pūtėpučiant įnešti (apie vėją): O ir ištiko šiaurusis vėjelis, įpūtė mane į jūres mareles. Ir užtiko šiauras vėjas ir įpūtė vainikėlį į jūrių gilumėlį. Vėjas į̇̃pūtė į akį kripšlą. Vėjas labai, anas anpū̃s ką kalvekpučiant smarkiai įgairinti: Įpūs vėjelis veidelius, įdegs saulelė rankeles. Vėjas tep inpūtė, kad viskas degaįvaryti, leidžiant stiprią oro srovę: Nepūsk lapų, įpūsi šlamų į katilą. Vaciuk, neįpū̃sk žarijos kur!. Jei jūs porą senų aulių noriat suleist į vieną, tai pirmiaus gerai dūlį įpūskiat į abudu auliu.Dusą kam įpūstileidžiant, varant stiprią oro srovę įžiebti, įdegti: Įpučiu ugnį. Ugnis įpūsta, skalos užžiebtos, ir senelė jau kemša vieną žibintuvan, kuris riogso pirkios vidury. Įpūst žarijas, ugnį kalvėje. Inpūsk balaną, jei nori, kad būtų šviesu. Įpū̃sk žiburį.Mes visų buržujų vargui gaisrą žemėje įpūsim.Sugrįžęs jis vėl įsipūtė ugnį ir pradėjo šildytis. Atsikėlęs įsipūtė šakalį, su šviesa visur apžiūrėjo. Žarijukę insi̇̀pūčiau. Jau tamsu, reikia žiburys įsipū̃stiįkvėpti, suteikti: Kad Dievas sutvėrė pirmąjį žmogų – padirbo aną iš molio, – įpūtė dvasią. Velnias vilką iš samanų pasidaręs, bet niekaip gyvybės negalėjęs jam įpūsti. Juk jam proto neįpū̃si, kad nemoka. Nežinia, kas jam in galvą iñpūtė, tik susigalvojo ir savo daro. Jie netikusį pasididžiavimą jiems įpūtė. Katė gali žmogui ligą įpūst.Akmeniui dūšios, o durniui razumo neįpūsi.dvãsios įpū̃sti pamokyti, patarti: Bet kaip tokiam dvãsios įpū̃si, kad jis neklauso?!mi̇̀glą įpū̃sti į aki̇̀s primeluoti, apgauti: Jis nori jums miglą į akis įpūsti: neklausykiat anoišpū̃sti, i̇̀špučia, i̇̀špūtė;išstumti, išvaryti, išnešti (apie vėją): Ir išpūtė mergelę iš juodojo laivelio. Jei brolelių žiedelis pirktas, išpūsčiau į kraštelį. Aš pasamdyčiau šiaurų vėjužį, kad išpūstų žiedužėlį iš jūrelių dugnužio. Nenešk lizdelio viršuj medelio, pakils vėtrelė, išpū̃s lizdelį. Tu ąžuole, tu žaliasai, nestovėkie, nesiūbuokie prie kelelio, prie kelelio, ba atpučia šiaurus vėjas, išpū̃s tave iš šaknelių, tankias šakas laužydamas .Pinigus, nematai, kaip vėjas išpučiaatšaldyti, išvėdinti (apie vėją): Gryčia blogai susamanota, tai vėjas labai i̇̀špučia. Vėjas per langą i̇̀špūtė kambarį. Juškų neuždarėm in nakties, i̇̀špūtė gryčią vėjas.pučiant išdžiovinti: Išnešk marškas in vėjo – tuoj išpū̃s. Vėjis išpū̃s drapanas, ant tvoros pakabintas. Ìšpūtė šieną ką bematant. Vėjas žemę išpūtė, ir drėgnumo maža beliko.nuraudoninti, išgairinti: Vėjo išpūsti, lietaus išlyti, tai raudoni veidužėliai.kurį laiką pūsti: Visą parą toks baisiausis vė[ja]s i̇̀špūtėišleisti (iš savęs) oro srovę: Sustojo uždusęs, išpūtė orą ir tuoj sugriebė mane už abiejų pečių. Endrė tyli, tik išdidžiai išpučia papiroso dūmą.Galūnėje (absoliutinėje ir neabsoliutinėje) a yra daugiau išpūstas.pučiant pašalinti: Vieną kartą sūnus ir tėvas susitarę, sako, norėję išpūsti iš marių vandenį, ant dugno kurių jie minę berasią daug žuvų ir lygių pievų. Ìšpūtė visus šapus su ta arpute.Vemu, ka išpūsčio arielką.Iš pelų dulkės neišpūsi.pučiant sugadinti: Gali išpū̃st ir plaučius bepūsdami į tais dūdas.Plaučius i̇̀špūtės begrajydamas.pučiant užgesinti: Žiburį išpūtus, jos atsikelia. Žvakę išpū̃sti.pučiant įdegti: Pūsk skudutį pamažėle, gal išpūsi kibirkštėlę.pučiant sukurti: Nykštukas tą uogą pūtė ir i̇̀špūtė mergaitę. Pūtė pūtė ir i̇̀špūtė nykštuką.oro srove atvėsinti: Eik išpūsk arbatą. Nekarštos [kruopos], i̇̀špūčiau.iššlakstyti, išpurkšti: Ìšpūčiau trobą, ka musėlės išsproginėtųpučiant pagriežti: Turėjo pasidirbęs didelę dūdą ir garsiai ją išpūsdavo.Storos dūdos ko neplyšo išpūsdamos maršo garsus.sugebėti pučiant griežti: Piemeniokas da nei̇̀špučia trimitopripildyti oro, ištempti: Pats atsisėdau prie vairo, vėjas išpūtė burę, ir eldija nuplaukė. Laivas plaukia išpūstomis burėmis. Ant nugaros plezda vėjo išpūsti į kuprą mėlyni marškiniai. Pūslę išpūsti. Išpūsk žandus ir pakelsi maišą rugių. Išpūsk burną, duosiu degtukų. Kis kis kisielius, parjo[ja] Motiejus per tyrus laukus, išpū̃tęs raukuspadaryti iškilų, išgaubtą, storą, išplėsti: Jį išpūtė negeras valgis, oras supuvęs. Kopūstai pilvą i̇̀špučia. Geros mielės labai pyragą i̇̀špučia. Išpūstai̇̃s plaučiais bebuvo ir mirė. Išpūsti skruostai. Jis ėjo drąsiu, plačiu žingsniu, išpūtęs krūtinę. Arkliukas tempia, kuprą išpū̃tęs. Jį labai bjaurino nosis išpūstomis šnirplėmis. Jeigu nebūtų lempos stiklas i̇̀špūstas, degtų raudona šviesa. Išpūstai̇̃s sijonais ejo tik madininkės, švitrės.Palios kap i̇̀špūstos vandenio.Galo darbo nelūkėjęs, išsipūtęs sukas ratu [balandis], burkuoja, girias – moku, moku. Karvė išsi̇̀pūtė i dvesia. Išsi̇̀pūtė kai pūslė. Pirmai pilvas buvo prikepęs prie nugaros, o dabar išsipū̃tęs. Anas vienas sėdi išsipū̃tęs kaip kurkinas, o čia žmonės stovi. Pavalgęs kad susmygau juosta, tai nat minkštimai išsipūtė. Teisybė, tas karves pamačius, ir mane šiurpas pakratė: galvos išsipūtusios kaip bačkos, ragų vietos raudonuoja, net baisu pamislyt. Burna išsi̇̀pūtė, nosis išsi̇̀pūtė, i negalėjau važiuoti į veselę. Pagniaužykit kumštį, kad venos išsipūstų. Vienas kiaušinis, o kai išsi̇̀pūtė tie blynai. Dideliai esanti širdis ano išsipū̃tusi. Plaučiai mun išsi̇̀puta, nei par trobą nepareinu. Išsipū̃tęs kešenius.Anksčiau buvo labai išsipūtę, o dabar supliuško.Pripasakos, ka net ausys išsipū̃s. Mano galva išsi̇̀pūtė nuo tavo šnekų. O kad išsipūstái kap siūlas!.pašiaušti: Ar tas diedas ne padūkęs, laiko barzdą vis išpūtęs. Su šilkine skarele užsirišus, plaukai išpūsti – kur balai gražumas!. Kad eina ožkos, uodegas išpū̃tusios. Arkliai šeši, visi kaip nulipdyti, kaklus išrietę, uodegas išpūtę. Kažin kas čia toks nuėjo, išpū̃tęs ūsus.Vilnos – jos išsipū̃tusios. Kad skuto katinas par kiemą, net uodega išsi̇̀pūtėsuteikti per didelę reikšmę, perdėti: Toji žinia yra paties „Ryto“ išpūsta apšmeižti nepatinkančiam jam asmeniui. Ìšpūstos kalbos. Išpūstas stilius.Po valandos žinia apie ruošiamą streiką taip išsipūtė, jog imta kalbėti apie plėšimus, dvaro deginimą ir dragūnus.nepagrįstai padidinti, išplėsti: Jis manė, kad planas išpūstas. Nenormalu, kai tas aparatas išpučia savo etatus. Klaidos būdavo išpučiamos iki politinių nusikaltimų.Amerikos karinis biudžetas išsipūtė šiais metaisdidžiuotis, keltis: Ans yr[a] dideliai išsipū̃tęs. Šiandiej mačiau tąnai, išsipū̃tęs tiekime (tiekimo skyriuje), žibūs čebatai. Išsipūtė kaip varlė prieš jautį. Išsipūtęs kaip kalakutas. Išsipūtus kai erkė. Išsi̇̀pūtė kai pūgžlysišsimiegoti: Nedėlioj tai nor išsi̇̀puti perdienišeiti, išvykti: Dirbs dirbs ir i̇̀špučia kur. Būtų galėjęs išpū̃sti par rubežių. Gi daba visi i̇̀špūtė – nė vieno nė[ra]aki̇̀s išpū̃sti labai nustebti: Pamatė mane – tik akis išpūtė: jaučias, kad kalta. Ko tep išpūtei akis, bene manęs nematei!aki̇̀s išpū̃tusSnt įdėmiai (žiūrėti): Klausyk, ausis pastatęs, ir žiūrėk, akis išpūtęssmarkiai: Pri tėvo dirbk, aki̇̀s išpū̃tęsaki̇̀s išsipū̃sti būti išdidžiam: Eita, aki̇̀s išpū̃tusis, paneberingaausi̇̀s išpū̃sti įtempti dėmesį, suklusti: Jam visai nereiktų žinoti, o vis jis, išpūtęs ausis, klausosi. Šnibždas daktarikės: noriu sugaut žodį, klausaus, ausi̇̀s išpū̃tęsišpūstà galvà prasta atmintis: Senųjų galva išpūsta, pasakų nebmokam, – nusiguodė seniskáilį išpū̃sti išperti: Gerai, kad brolių nebuvo, būtų kailį išpūtęnósis išpū̃sti būti išdidžiam: Pasikėlė [asilas] ing puikybę: ausis aukštyn pastatė, nosis išpūtė ir, akis išvertęs, ėjošãtrą išpū̃sti išbėgti: Jau i̇̀špūtė šãtrą i nėra; i draudėm, i ką nedarėm!ūsùs išpū̃sti parodyti nepasitenkinimą: Kai sūnus užsiminė apie alų, tėvas tik i̇̀špūtė ūsùsnupū̃sti, nùpučia, nùpūtėpučiant nugairinti (apie vėją): Puspūrę bulvių atkišo, ir tos pačios vėjo nupūstos, žaliuonim paėjusios. Nors vėjo nupūsta, tečiaus buvo čiuini, niekas už baidyklę į kanapius negalėjo statyti. Ką gi nupūtė šiaurus vėjelis, kad ne siratą dideliam vargely?. Per pavasarį nùpučia vėjas, ir rudas kaip šuo palieki. Kad vė[ja]s nùputa rankas, skaudžiai pasidaros. Vė[ja]s burną nupū̃tęs, ir apšoko niežais.pučiant nudžiovinti: Vėjas nupūs, ir bus sausas [šienas]. Neleisk kupetų, dar žemė nenupūsta. Palaukiat, kol truputį rasą nupū̃s, ir vėl galėste eiti rugių pjautinustumti, nunešti, nuvaryti (apie vėją): Viesulas šiurpus pienę baltąją nupūs. Vėjas sniegą nuo lauko nupū̃tęs. Žlugto nedžiauk ant tvoros, ba vėjas nupūs ir išnešios po laukus. Nupūtė vėjelis žaliuosius lapelius, nulaužė vėtrelė žalią viršūnėlę. Ir pakyla rytvėjelis, nuput vainikelį vidun Dunajeliaus. Leido vėją, idant žemę nupūstų. Susisarmatijau, kaip vė[ja]s muni nū̃pūtė (pabėgau).O galgi nupūs šiaurusai vėjelis jo ramų miegelį, o galgi prabus iš to ramaus miegelio. Eik, prasivaikščiok, a nenupū̃s vėjas – tuoj nebesopės galvospučiant nuvaryti: Jis, užsiėmęs vieną šnirplį, kaip pūsterė[jo], tai anuos teip kaip iš muškietos nupūtė atgal!.pučiant pašalinti, panaikinti: Šiurmas nuo viršaus nupū̃sk. Jei arpą suksi lengvai, nenupūsi pelų.Ir nupūs vėjelis pėdsakus ten mano.Vėjai pūtė ir nupūtė blogus laikus. Nuovargį nuo jo iškart lyg vėjas nupūtė. Ėmęs nupūsčiau žvaigždes nuo bedugnio dangaus.Daba daug nùpučia [stojančiųjų į aukštąsias mokyklas].Nuo ištrauktos iš grūdų rankos lengvai nusipučia dulkės.nuvalyti, nuimti: Kaip sujus visos su mergoms, ir nupūs daržus.Tos sodybos yra jau seniai nùpūstos (nugriautos) pučiant aptraukti: Šešis šimtus mokėjo už juodąjį akmenį, raides auksu nupūtėpučiant pagriežti: Aš dar nùputu, kad ir senas klernatnykas. Vieną šokį nùputa gerainumigti: Biškį nùpūčiau, ir geriau ant dūšios. Ir aš dieną nùpūčiau gerą valkšnąsuteikti per didelę reikšmę, perdėti: Tamsta nùputi per daugnubėgti, nueiti, nuvykti: Tu, vaikeli, šarpiai nupūsk į miestą. Trys berniokai per pievas nùpūtė. Tiek kelio nupūsti per tokią marmalienę – tai ne baikapavogti: Viską man nùpūtė – ir piniginę, ir pinigus. Tą lapę jai nuo kaklo nùpūtė, i ji nejutopapū̃sti, pàpučia, pàpūtė;kiek pūsti (apie vėją): Papūsk, vėjeli, nuo tos pusės, atnešk žodelį nuog matušės. Ir pàpūtė vėjelis, pasiūbavo laivelis . An kaimų ne teip šiulta, vėjas geriau pàpučia. Vėjui papū̃tus, pakyla rūkas. Kankalėlių kekės žvanga, bet vėjeliui papū̃tus.Rožių iš kalnų papūtė kvapas skania sveikata.Ateina ponia devynmarškinė, papučia vėjas, žiba šikinė (višta).pučiant sužeisti, nugadinti (apie vėją): Reikia saugoti medelių šaknis, kad vėjas nepapūstų. Papūs muni šiaurysis vėjelis, pavys muno žalienjai lapeliai. Viduj lauko gili bala, vėjo papučiama.pajudinti, pastūmėti (apie vėją): Javai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritosi bangomis, vėjo papučiami. Kas te šlama? – Ė vėjų papūstas lapelis. Linai apdygę – jau vėjo papučiami̇̀. Kaip lendružė sūbavau, vėjelio papučiama. Siūbavo žalia eglelė, vėjelio papučiama. Pūsk pūsk, vėjeli, pūsk, šiaurineli, papūsk man laivuželį. Jie yr tikt niekas, pragaištąs garas, supuvęs šienas, pelas papučiamas. Kaip pelai lengvieji, nuo vėjo papūstieji. Turpyno žemė y[ra] paputama, kame tu rasi kaip rovos žemę. Ko tu skraidai, kai vėjo papūstas?.Vėjui naujųjų mokslų duotis papūst kaip kevalas. Laikai papučia, kas be vertybės.Girgžda kap žardas vėjo papučiamas. Papūsta linguoja, bet nedejuoja (smilga).paleisti stiprią oro srovę: Jis papūtė, kad net visi lapai nuo medžių nupuolė. Papūsk, tai palėks. Karalius padėjo ant delno juodą pinigą, ant jo papūtė, ir iš pinigo pasidarė labai maža mergaitė. Kitą ausį pàpūtė – karieta su arkliais atsirado .Ir papū̃sk tu jam, kur nesueina (nieko jam nepadarysi)!. Tu man papū̃sk, kur birbia (nebijau tavęs)!. Papū̃sk dyglei į rankovę, tai būsi garnio žentas! (toks plūstamas atsikirtimas). Papūsk tu gaidžiui į pūkus! – sumarmėjo žmogus pasienyje. Papū̃sk gaidžiu[i] pelenų. Papū̃sk zylei į uodegą, būsi garnio žentas!burna pučiant pastumti: Išėjęs karalius papūtė tris plunksnas, viena nulėkė in rytus .Prieš vėją nieko nepapū̃si. Prieš vėją dulkės nepapūsi.Ką tu, bratuli, prieš vėją paspūsi.pučiant pavėsinti: Putra karšta, papūskiat.Pasipū̃sdamas gali [sriubą] valgyti.pučiant uždegti: Papučiu ugnįpripildyti kiek oro: Žandus papučiu.Pasipūčiau gumas i moviaupučiant pagriežti: Tu tą trimitą papū̃sk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota. Papū̃sk biškį į triūbą. Papūsk į ragą, gausi noragą.mokėti pučiant griežti: Paputąs žmogus tegalia išpūsti piemenų trūbąpadaryti iškilų, išgaubtą, storą: Karvė papūstà, a nebus persiėdus?. Ko vaikščioji kaip voras, kuprą papūtęs?. Paukštelis glosto plunksneles, papučia gurklelį. Vienas arklys ištiesia kaklą, žiūri į grabus, papūtęs šnirples. Kaži kai tei[p] zūbus papū̃tus. Reikė dauges pakaišyt, papū̃st, ir būtų tikęs [lankas]. Suknelė papūstomis rankovėmis. Rankovės ilgos ir siauros, prie pečių papūstos.papūstai̇̃Pasipūtęs. Pasipučiu, didinuosi. Jis apsijuosė lenciūgu, pasi̇̀pūtė, ir lenciūgas nutrūko. O čigonas suėdė kąsnelį ir pàspūtė. Kai miškan nueini, kaip yr linksma būti, visokiais balseliais [paukščiai] gieda pasipūtę. Eina kaip pasiutęs, visu pilvu pasipūtęs. [Baravykas] platus, storas, paspūtęs, lyg tartum užklotas ant kieto, drūto koto bliūdas palivotas. Tartum pliki, išdegę dirvonai šiškuoti pasipučia samanom, nuo grybų taškuoti. Pabaigtuvės rugiapjūtės, stovi gubos pasipūtę. Gurus molis, kurs pasi̇̀pučia greitai. Tik pasnigo, sniegas pasipūtęs. Vysla plati tokia, pasipūtusi. Ištirpo sniegas, upeliai pasipūtė. Pasipūtęs šešnytis sijonas, nevykusiai suspaudytas duonos kepalais. Kitąkart vena pasi̇̀pučia, i gana.Stovi kerčioj pasipūtęs, eina po lauką kai padūkęs (šautuvas).pašiaušti: Jis nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukuotus. Jis šnirpštė orą ūsais papūstais. Užsėdo ant žirgo, ūselius papūtė. Kiti gulėjo, barzdas papūtę. Katinas, šerį papūtęs, uodegą pastatė prieš rudį. Tavo plaukai labai pasipū̃tę. Man galva pasipūtus, plaukai pasipūtę. Styrojo nedideli pasipūtę ūsiukai. Uodega tokia pasipūtusi, plati ir geltona.pakelti, lanku išriesti: Karvė pàpūtė uodegą ir aida per kalnus!.Paleis arklius – uodegą papūtęsi kad eis per laukuspasidaryti išdidžiam, imti didžiuotis: Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs. Atjojo … puikus, pasipūtęs raitelis. Ponai pasipū̃tę buvo, bobeliais mus vadino. Dėl to motka nepaspū̃s. Jokio lagadnumo par ją nėr, ulioja paspū̃tus kaip kalakutas. Jeib pasipūtęs ig apkaltinimą neteisinykų neingipultų. Didinuosi, didžiauju, pasipučiu. Netur … melsdamasi didžiuoti, pasipūsti. Priimdinėja evangeliją tiesos …, kurią žmonės lapūs ir dūma savąja pasipū̃tę atmeta. Ne pasipūtę, bet pasižeminę nuog Dievo pagalbos … prašykite. Pasipūtei ing puikią. Mandra varna pasipūtus svočia būt norėjo, sakė: „Kerčio[je] besėdėsiu, ba šokt nemokėsiu“. Pasipūtęs kaip šlėkta, rugius nupjovęs. Pasipūtęs kaip kalakutas. Paspū̃tus kai kurkė. Pasipūtė kaip povas ilguodegis. Pasipūtęs kap višta perekšlė. Pasipūtęs kaip ežero baublys. Pasipūtęs kaip ežys. Pasipūtęs kaip pelėdos vaikas. Pasipūtė kaip ožka prieš vilką. Stovi pasipūtęs kaip erkė ant bambos.pasipū̃tusiai Pasipūtusiai žiūrėtipabėgti: Vienas yr[a] papū̃tęs. Vaikinas, nukniaukęs laikrodį, papūtė į namuspo apačia pabėgti: Raina katė uodegą pastatė ir po pečiaus papūtėpadaryti: Ką tu jam papūsi!. Čia vienu mostelėjimu nieko nepapūsi. O jis ėmė, išsidangino, ir papū̃sk tu jam!. Pinigus paėmė, dabar gali papūsti (nieko nepadarysi)!aki̇̀s papū̃sti nustebti: Tie [plėšikai] aki̇̀s pàpūtė, išsigandoausi̇̀s papū̃sti įtempti dėmesį: Ausi̇̀s papū̃tęs kėblinė[ja], kur nereikį úodegą (į di̇̀rsę, į kãktą, į nósį) papū̃sk nieko man nepadarysi, nebijau, neklausau tavęs: Ka aš išeisiu, papū̃skit man į úodegą!. Papū̃sk di̇̀rsėn!. Mirė, tegul visi paputiẽ į kãktą!. Dirbsiu ten per dieną, prakaituodamas už du litu, tegu papučia į nosį!kad tù papū̃stum švelnus keiksmas: A, kad tù papū̃stum – buvau biškį užsnūdęs!.kaip į úodegą papū̃tęs nieko nepešęs: Veselija susimaišė, teip ir parėjome, kaip ing uodegą papūtę.papūstõs dvãsios išdidus: Palaiminti, kurie neest papūstos dvasios, nė vieno neniekina.lū́pą papū̃sti parodyti nepasitenkinimą: Mažasis berniukas papūtė lūpąnósį papū̃sti į vir̃šų įsivaizduoti: Eita, nósį papū̃tęs, į vir̃šųóžį papū̃sti ožiuotis, aikštytis: Tik nenoriu óžį papū̃st, tep aš jam parodyčia!úodegą papū̃stiLkm išeiti, išvykti: Kap ažaugs, tai úodegą papū̃s, i neužvysi, o mama kap nori sau. Auginau, mylėjau, o ot pàpūtė úodegą, ir ganaimti didžiuotis: Pamatysi, jis úodegą vėl papū̃s. [nuo]vė́jo pàpučiamas menkas, silpnas: Vė́jo pàputamas, o atsikėlė ir slankio[ja] po trobą. Boba vė́jo papučiamà, ė da girnas suka. Ano arkleliai nuo vėjo papučiami.parpū̃sti, par̃pučia, par̃pūtėpučiant parvaryti (apie vėją): Pūsk, vėjeli, pūsk, šiaurinėli, parpūsk juodą laivelį. Ir parpūtė šiaurės vėjas margą gromatėlę.pučiant pargriauti (apie vėją): Šiaurinis vėjas pūstelėjo, ir tas Joną kone parpūtė ant žemės. Galvijai buvo tep blogi ir kūdi, kad vėjas juos galėjo parpū̃stipareiti, parbėgti: Savaitę ar kelias dienas išbuvo ir par̃pūtė. Parpūtė pas tėvus, niekur geriau nerado. Iš to išgąsčio nepajutęs, nei kaip iš duobės iššokęs ir parpūtęs numo. Ai, kad par̃pūčiau vėju vienu, taip užilsaupérpūstikiaurai pereiti (apie vėją): Perpučia vėjas. Žalioms arba šlapioms malkoms laikyti tinkamiausia vieta perpučiamuose pastatuose. Prie ežerui krūmiukai tokie būdavo, tai dabar suaugę, vėjas neperpučia. Toks vėjas kiaurai pérpučia. Ot vėjas, kad ir per kailinius pérpučia. Vėjas bakūžę kiaurai perpūspučiant nugairinti, pažeisti (apie vėją): Pareini nusibraidęs, vėjų pūstas perpūstas, ir atitirpsti troboj, rankas kojas kitaip judini. Stiprą žmogų keli vėjai párputa, i tai nėko. Vė[ja]s párpūtė, kiaulikės pakilo. Sėdaus pryš vėją [važiuodama], akis parpūtė, nu to ir pagedo akys. Párpūtė vėjas, ir pradėjo dantys skaudėtikiaurai pučiant padžiovinti: Da va tegul vėjas kiek pérpūs, ir galima bus vežt. Kai miežius pérpūs, eisim rištiperleisti oro srovę: Anglis párputa su garu. Nušlavinė[ja] šlamus [nuo grūdų] i párputapučiant pernešti: Galinga oro srovė perpučia betono dulkes iš vienos upės pusės į kitąburna pučiant perskirti: Sruba riebi, nepárputamaper daug pripūsti: Pūsdamas párpūtė jis pūslę, kad turėjo sprogtiper ilgai pučiant sau pakenkti: Pársipūtė trūbu ir mirė. Lūpos pársipūtė, negaliu bepagrajyti; pritrenkė lūpas pri dantųvė́jo pérpučiamas menkas, silpnas: Karvė išmito menkai – vė́jo párputamaprapū̃sti, pràpučia, pràpūtėkiaurai pereiti (apie vėją): Parvežę namo, samanas paskleidžia žemėje, kai pradžiūsta – kloja tarp statomo namo sienojų, kad sienų neprapūstųišgairinti, pravėdinti: Kad vėjas galvą prapūstų, kad krūtinėj skausmas nurimtų. Išėjo nedaugį laukan, nekoj (tegu) jį nedaugį vėjas pràpučiapučiant pradžiovinti (apie vėją): Su Komaru mano sutarta iki sauskelio: prapūs vėjas vandenį, jis ir atsiims kalamašką. Dabar malkos pràpūstos, eik atsinešt. Išskalbus rūbus, susverk ant tvoros, tegul vėjas prapū̃s. Vėjas kiek prapū̃s, ir šienas bus sausas. Kai prapū̃s žemę, sėsim rugius. Dabar jau pràpūtė, sausiaupučiant pradaryti, praverti (apie vėją): Prapū̃sk, vėjeli, svirno dureles, kad pamatyčia, kad paregėčia savo mergelęburna pučiant pravėsinti, praaušinti: Karštà, nenuryna, reik prapū̃sti.Lig neprapūtęs, netark šaltas.Prasipū̃sk, vaikeli, prasiaušyk ir valgyk.leidžiant, varant stiprią oro srovę įžiebti, įdegti: Prapučiu ugnį.burna pučiant praskirti: Prapūsk taukus ir pasemk. Bernai yra priėdę kaip pęslai: kas dieną mėsos šmotelis, batviniai ar kopūstai neprapučiami (riebūs).Fanaberija nepraputama (labai didelė). Nepràputamos draugės, iš vieno bliūdo ėda .neprapučiamai̇̃ labai daug: Būs bobų turguj[je] nepraputamai̇̃. Darbo turi nepraputamai̇̃ ir vasarvidžiu. Smulkiųjų [kortų] turėjau nepraputamai̇̃.Tinginiaukit, tinginiaukit – valgysit duoną su šaukštais, plutą prasipūsdamiburna pučiant neužpūsti: Tu pràpūtei pro šalį, o aš dapūčiau už tris žingsnius žvakę.kurį laiką pučiant griežti.pučiant pravalyti: Po kontrolinio bandymo dujotiekio linijos prapučiamos. Prapūstas katilas sunaudoja mažiau anglių. Prakaito neprapūsi, kad klojimą muši.Langą pūst pūst pràpūčiau ir daboju.Sėskis, prasipūtęs žemęatsikvėpti, trumpai pailsėti: Lengvai, vaikaliai, lengvai: prapūsdamos, neskubėkiat!. Aš ir sakau: na, vyrai, prasipū̃skiam, rytoj varlių gausiam. Arkliams duoti prasipū̃sti.praeiti, prabėgti: Kad būčio prapū̃tęs (prajojęs) pro šventą Joną, būt nė biesas nėko nepadaręs. Pràpūtė (praėjo) pro šalįį ãkį prapū̃sti praleisti kurį laiką miegant: Lig pietų prapūtė į akį ir dar žiovaujapripū̃sti, pri̇̀pučia, pri̇̀pūtė;pučiant prinešti (apie vėją): Vėjas pri̇̀pūtė (pilnas) akis dulkių, smėliopučiant atvaryti (apie vėją): Tas vėjas pripū̃s lietaus. Čia, mis[li]ni, vėjas visko pri̇̀pučia!pučiant nugairinti, pakenkti (apie vėją): Vėjas akis pri̇̀pūtė, ašaros bėga. Važiuojant vėjas ausis pri̇̀pūtė, ir skauda galvą. Pūtė pūtė vėjas iš beržyno, dai pripūtė mergelei galvelępučiant prileisti, privaryti: Pripū̃sk dvasės žarnas, kad nesudžiūtų. Kietai pripūstos dviračio padangos. Pilną uzboną pri̇̀pučia, o nėr alaus. Jis pripūtė seilių [į armoniką].Jie baimės pripūstiįkvėpti, prikalbėti: Neišmokysi, nepripū̃si. Vaikis mat buvo pripūtęs moterims ne tik trobą apsikuopti, bet ir ragaišių prikepti. Ką anas šneka, jam seserys viską pri̇̀pučia. Jis buvo pripūstas tos dvasios.Valdžia nepripūs mūsų žemei, kad ji derlingesnė būtųpadaryti išsipūtusį, storą: Kiaulės koją suėdžiau, tiek esu pripūstà kaip erkė.Ko tu tokia prispū̃tus, ar sergi?priėsti, privalgyti, prigerti: Karvės kaip pri̇̀pūtė dobilų, tuojau pieno daugiau atsirado.Ei tu, gyvuly, prisipūtei kaip veršis!primiegoti: Lig pusryčių užtenkamai galėjai pripū̃sti. Keliom dienom pri̇̀pūteivis prilipinti, pridurti (verpiant): Nepripūsk siūlą taip tankiai, kas iš ano būs, nepaausi. Verpa pripūstais siūlais, vienos prypūtos. Siūlai pūstinai pripūsti, kad nepaslenka raišioti nutrūkstant[į] gálvą pripū̃sti prikalbėti, nuteikti: Ir seniems galvas jau vėjų pripūtė. Kas jai ir pripūtė galvą tokių kvailybių?. Jis man pripūtė į galvą nesąmoniųmiglų̃ pripū̃sti; primeluoti.×razpū̃sti, ràzpučia, ràzpūtė išnešioti, išsklaidyti (apie vėją): Ižgryto ràzpūtė visas plunksnas po sniegąsupū̃sti, sùpučia, sùpūtėpradėti pūsti (apie vėją): Jau ir šaltas vėjas supūtė, ir saulės duktė numetė abrūsą. Tik viesulas ūmai supūtė ir vorą ant žemės nupūtė. Kad supūstų šiauri vėjai, išdraskytų smilčių kalną, kad nukeltų grabo lentą. Išeik iš kapelių, mano motynėle, priglausk prie širdelės našlaitę dukrelę. Vėjelis sùpūtė, smiltys sudulkėjo, ir iš po žemelės meiliai prakalbėjo . Žinok: jau ožinis vė[ja]s sùpūtė, viena antra diena – i lytaus lūš trūks.Susipūskit, visi vėjai, iš visų šalelių, nupūskit ašarėles nuo skaisčių veidelių .smarkiai pučiant nugairinti, pakenkti (apie vėją): Katrė įniršusi plyšo raudoniu, truputį vėjo supūsta, o daugiau iš apmaudo. Sùpūtė vėjas lūpas. Skaistų veidelį stropiai nuo vėjo slėpė, kad nesupūstų. Neik vienmarškinis oran, gali vėjas supū̃sti. Atavežė vėjo supū̃stą teteliuką, atavežė sergantį. Neatidarysiu, motyna, neatidarysiu, tikroja: supūs vėjulis linelius ir geltonuosius plaukelius. Pavasario vėjas labai sùpučia gyvulį. Vėjas sùpūtė ranką. Nor nulėks, nor parneš [raibąją plunksnelę], bet ne tokia graži – sulyta, susnigta, vėjelio supūsta . Vėjas bulves sùpūtė, pažaliavopučiant suvaryti, sunešti į krūvą (apie vėją): Jau gera krūva moterų ir vyrų, lyg vėjo supūstų muselių. Netikėtai vėjas supūtė ledus. Miltų kalno nėr niekur supūsto. Vėjo supūstos baltos pieskelės – tai mano brolelių aukštos klėtelės . Pusnį sùpučia didelę. Avižų lakiaus nebuvo, supūtė į pelus visus grūdus. Ima pūsti žiemys, supučia debesis, jais paslepia nuo saulės žemę. Vėjas sùpūtė debesis, ir pradėjo lyti. Jau kad pradėjo vėjai mainytis, supū̃s ir lytaus. Vėjas draskos draskos, lytaus supū̃s.Manė, kad vėjas jiem supū̃s [gėrybes]leidžiant oro srovę suvaryti: Kam čia dabar tas plunksnas sùpūtei į mano pusę?.Vaikiukus, rodos, kas pūste prie jų (mergaičių) supūtė.Kaji kaip (kažkaip) susipūtė anuodu, susipažino ir apsižanijopučiant atsirasti: Mergelė papūtė laumės ausin, tai kad susi̇̀pūtė visokiausių turtų, rūbųpučiant sukurstyti, uždegti: Supučiu ugnį.pučiant pagriežti: Kad ir nemokyti muzikantai, bet sùputa puikiaipradėti griežti pučiant: Iš keturių pasaulio pusių angelai supūsią triūbomis. Senis supūtė į ragąpadaryti iškilų, storą, išpūsti: Sėda, zūbus supū̃tę, i bambaliuo[ja]. Supū̃sk zūbus i nupūsk tą audrą.Susi̇̀pūtė patelkos (kalakutės), uodegas išplėtėpadaryti: Trobas pūste supūtė – pasistatė. Pardien namo nesupū̃si.Svietas savo liežuviu ir supūtė tą naujynąsusiimti, pasispausti, pasistengti: Susi̇̀pūčiau ir pakėliau sunkiausį maišą. Susipūsk, ir išlošiprilipinti, pridurti (verpiant): Nemoka nė siūlo supūsti, o jau verpti pradeda[su] vė́ju supū̃sti greitai padaryti: Aš tau su vėju nesupūsiu. Vis viena kap vė́ju sùpūtė. Su vė́ju nesupū̃siužándus supū̃sti pasistengti, pasitempti: Reik gerai supūsti žandus, kol tokį galą [javų] prikrausiužpū̃sti, ùžpučia, ùžpūtėpučiant patekti (apie vėją): Tarp kalnų, kur neužpučia vėjai, saulėj sirpsta geltoni laukai. Nunešk tu šitą raganą, kur vėjai neažupučia, kur paukščiai neažuskrenda. Tada broliai sako kumelei, kad nuneštų ją ten, kur … vėjas neužupučia, joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda. Mieste šilčiau, vėjas ne tep ùžpučiapučiant rasti (apie vėją): Atsiskyrėlis jai sako: „Gal nebėr nė pasaulėje, kad nė vienas vėjas niekur nėra užpūtęs, apėjęs“.pradėti pūsti (apie vėją): Užpūtė vėjas tavo, ir užliejo anus jūrė. Ant kurio [lapo] vė[ja]s užpūs, tuojau šalin nuopūs.Žiūrėsim, iš kur vėjas užpū̃s (kaip bus). Bet netikėtai užpūtė naujas vėjas – ir tų neturtėlių gyveniman naujus troškimus ir naują viltį įnešėužklupti, paliesti (apie vėją): Katras vėjas pūtė, vis mane užpūtė. O mane visi vėjeliai užpūs, visi lieteliai užlys. Kaip aš eisiu nuo savo močiutės, užpūs mane šiauriejie vėjeliai. Užupūtė vėjelis pušelę, užusopo mergelei galvelę. Piemenėliai mažalėliai galu lauko laukelėlio: visi vėjai užupučia, visi lietai užlyja. Prisiglausiu prie tvorelei – vėjelis užpūs.Našlaitį visi vėjai ùžpučia (visi skriaudžia) pučiant pakenkti (apie vėją): Aš ir pati nežinau, sesule: ar mane kas užkerėjo, ar gal vėjas užpūtė. Duris tamstai pravėrus, galėtų mane užpūsti kiaurapūtis. Išeini lauka, tas vėjas ùžpučia kaklą, i užima tuojau. Vėjas ùžpūtė, i paralyžiavo. Vėjo užpūstà [avis] (kvaituliu serga). Mieguosto vaiko neseka nešt an vėjo, ba župū̃s. Kumelę turbūt vėjas ùžpūtė, kad šiandien tokia sustyrusipučiant užnešti: Atejo žiema, ažùpūtė sniegu langus ir duris . Kelias užpū̃stas, geriau eit laukais. Kelias užpū̃stas; velka [vėjas] pagal žemę sniegąpučiant atvaryti, atnešti: Vėjelis lietų užpū̃s. Vėjas iš vakarų, gal užpūst lietaus. Paduksis bedievio yra kaip plaukelis, kurį vėjas užpučia.Po kiek laiko nežinia koks vėjas jį vėl užpūtė. Mano vaikui vėjas užpūtė išgąstį.Greitas užbėga, ant lėto vėjas užpučia. Greitasis patsai susiieško, o lėtajam vėjas užpučia.pučiant uždaryti (apie vėją): Vėjas ùžpūtė durisužgesinti: Užpū̃sk šakalį, žvakę. Ùžpūtė lempą [čia], užpū̃s i ten. Ažpū̃sk žiburį.Mirtis užpūtė gyvenimo žiburėlį.Žagrė ugnį (žiburį) užupučia, pjautuvas ažudega.Manai, kad pati lempa užsipūtė?.pučiant užžiebti, uždegti: Užpūsk iš nuodėgulio ugnę. Prie žarijų prideda šakalių, pučia ir ùžpučia. Užpū̃skit žiburį, jau visai sutemo. Dar šviesu tebėra, o jie jau žiburį ùžpūtė.Užsipūsk žiburį, ką patamsy sėdipučiant užgriežti: [Orkestrantai] pabaigai staiga užpūtė linksmą galopą, nuo kurio apsnūdę rekrūtai beregint atgijoužpykti: Tai purkštuklis, kad tik kiek, tai i užsi̇̀pūtė. Ineinu pirkion, ažsipū̃tę visi i niekas žodžio neamtelė[jo]prieš vė́ją užpū̃sti nugalėti (galingesnį): Prieš vė́ją neužpūsi̇̀úodegą užpū̃sti pasipūsti, užpykti: Úodegą ùžpūtė ir išlėkėuostùs užpū̃sti didžiuotis: Uosčiukùs užpū̃tęs, kėp kėp eina
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas