Rinkti
Rinkti reikšmė
imti po kiek ir dėti į vieną vietąnuimant, išimant šalinti, naikintilasytipo kiek imant ėsti (ką pabirą)iš įvairių asmenų, įvairių vietų imti, gautiprašyti išmaldos, elgetautivogtikaupti, krauti (turtą, atsargas ir pan.)burti į vieną vietą, telkti draugėnkaupti, traukti į vieną vietą ką pasklidąimti nuo pradalgio ir rišti į pėdusimti nuo kraikos (linus) ir dėti pėdaisimti nuo lauko, valyti, voktitikrinti rūšiuojant, atmetant netinkamusieškoti ko kuriam reikalui tinkamo, iš daugelio skirtis tinkamąšaukti, mobilizuotiskirti balsuojantskirti, padaryti ką kuodėti iš raidžių tekstą, rengiamą spaudaisudaryti reikiamą skaitmenįjungti į daiktą atskiras montuojamo mechanizmo, įrenginio dalisdaryti raštus audžiantdainuoti sutartinės rinkinįgiedotinai, giedamai skaitytiimti (pačią), vestiimti (ranka ar kokiu įrankiu)atiminėtipaimti, areštuotidėti (į ką)imtis (darbo)apimti (tam tikrai būsenai)gerai imti (apie skustuvą)imti, kraustyti (nuo stalo)tvarkytirengtis, ruoštis (ką daryti)skirstytisdvėsti, baigtispradėti augti, taisytiskiek nurinktinuimant apnaikinti, pašalintiaplasytipo kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą)didumą paimti, pašauktirasti, skirtis tinkamąbūti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padarytipaskirti iš daugelio (kokioms pareigoms)apvogti, apiplėštipavogtisusigrobtiaprengti, apvilktiapsitaisyti kuo (maskuojantis)aptvarkyti, apvalytiapsistoti, apsigyventiatimti, sugrobtiiš daugelio atskirti, paimtisuprasti, suvoktigauti, paimtisuimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojantsusivalyti, susigrėbtipasiimti su savimatimtinuimti, aptvarkyti, apvalytisuparalyžiuoti, atimti (galūnes)iki pilnumo pririnktirasti tinkamą, išrinktipo kiek imant, įdėti, įmestiįsismaginti rinktiiš įvairių šaltinių gauti, surinktiįaustigražiai aprengti, apvilktiparuošti, padengti (stalą)įlįstirenkant visus paimtivieną po kito išimti, pašalintiiš įvairių asmenų, vietų paimti, gautivieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuotigauti pajamų, parduodant po kiekkurį laiką imti ir rišti pėdusperžiūrint atmesti, pašalinti netinkamusišskirti, paimti iš daugelio gerąjįsuieškoti tinkamąpaskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo)paskirti balsuojantišsiskirstytipadaryti raštus audžiantpaimti, areštuotiišimti ranka ar kokiu įrankiuatimtiišardytisutvarkytiišsiruošti, išsirengtiišsigauti, išsibrauti, išlįstipasipuoštisurastiišbartipažinti iš daugeliorenkant visus nuimtinuimant vieną po kito pašalintinuravėtinulasytinuimti derlių, nuvalyti laukusiš daugelio rasti, išskirti tinkamąprastai išsirinktipaskirti (kokioms pareigoms)nuimti, nukraustytinuardytinusivilkti, nusirengtiišvogti, paimtinuskaidrėti, nusistotivieną po kito nurinktiviską nuimti, nukraustytiviską iš eilės sudoroti, nuvalyti (nuo lauko)pašalinti, iškirstinurengtivisiems visa nurinktikiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.)vieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidąvažiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodintisuėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytąiš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gautiprašyti išmaldos, elgetautikiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudarytisušaukti, suvesti į vieną vietąsuimti, sulaikytiįstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.)įstengti rišti pėdusnuimti nuo lauko, sudaryti, suvoktipakasėtigauti parduodantsurasti, išrinkti tinkamąpaieškotipaskirti (kokioms pareigoms)paimti sau, su savimiatimti, nusavintipagrobti, pavogtivesti (moterį)aprengti, apvilktipasipuoštipatvarkyti, nukraustytiįsiminti, įsidėmėtinudvėsti, nugaištimirtisurankiotinuimti nuo laukovisus pasiimti, atimtivisus sugaudyti, paimti (į kariuomenę)parankioti, parinktiišrinkti tinkamąpo vieną patikrinti, atmetant netinkamussupašyti, iškedentiskirtis tinkamą, norimąiš naujo išrinkti, paskirtipersirengtipersikelti, persikraustytiprimušti, apdaužytiper daug pririnktigausus, neišsenkantissurinktiaprengtiatrinkti, imant geresnius, tinkamusaprankioti, paimtinugriauti; išardytididumą nuimti, nukraustyti (nuo stalo)aptvarkytipralenkti, renkant nuo pradalgio ir rišant į pėdusimant po kiek, pridėti į vieną vietąiš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiekpo kiek dedant, prikaupti, prikrautipasidaryti apimtam (kokios ypatybės)daug prigaudyti, privarytiprisinešti rekvizavusdaug prieitisurasti tinkamą, pritaikytipaimti sau, su savimiaprengtipakloti (lovą)gražiai aprengti, papuoštipriruošti, prirengtiprisidarytidaug, sunkiai prisidirbtidaugeliui daug pririnkti (uogų, grybų ir pan.)daug, iš visur pririnkti, prikviestisurinkti, paimtiperžiūrėti, patikrinti, atrinktiišrinkti tinkamąnugriauti, išardytiišgriebti, išnešiotiišsiskirstyti, išsisklaidytiatsiskaitytinusirengtisuvokti, atpažintisuprasti, susigaudytiįeiti, patektiišsiskirstytidaugeliui visus išrinktivieną po kito imant, sudėti į vieną vietąnuimant visus pašalintivieną po kitos uždėti ant vąšelio (išnertas kilpas)vieną po kito suėsti, sulasytiiš įvairių vietų, įvairių asmenų paimti, gautisukaupti, sukrauti (turtą, atsargas ir pan.)sutelkti, sukaupti ką pasklidą į vieną vietąsuburti, sukviesti, sutelkti draugėnsušaukti, mobilizuotisuimti (nuo kraikos linus) pėdaissudoroti, suvalyti nuo laukogauti pajamų (ppr. parduodant ką)sudaryti raidžių rinkinį spausdintiiš atskirų skaitmenų sudarytisudėti atskiras dalis į tam tikro pavidalo grupęsujungti iš atskirų dalių, sumontuotisusumuotiparinkti, surasti tinkamąsugabenti, suvestiatimti, pasiimti su savimiparengti, suruoštiatminti, prisimintisupaisytinumanytiatsirasti, iškiltibūti, susidarytipradėti augti, pasitaisytidaug, būriui sueitiiš visur sueiti į vieną vietąsurinkti draugėnišrinkti, paskirtipaimti, mobilizuotipasiimti su savimi, sauatimti, nusavintiišimtiuždarytiparsivaryti, užgrėbti (svetimus gyvulius iš savo lauko)išrinkus uždėtirenkant uždirbti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: riñkti
Rinkti sinonimai
aprinktipaaprinktiatrinktidarinktiįrinktiišrinktinurinktipanurinktipapanurinktiparinktipaparinktipadrinktiperrinktipierinktiprarinktipririnktipapririnktirazrinktiparazsirinktipaparazrinktisurinktipasusirinktipapasusirinktiužrinktirinktinaiatrinktinaiišrinktinaiišsirinktinaiparinktinaipasirinktinai
Rinkti frazeologizmai
[sau] į gálvą riñktistengtis įsiminti, dėmėtis: Dabar žmogus visa ir galvon nèrenki, o tada tai mokėjom visokių tę giesmių, sekmių.kreipti dėmesį, rūpintis, jaudintis: Anas galvon nèrenka. O kalvis nerenka sau galvon.trùpinius (pė́das ) riñkti mėgdžioti, sekti: Jau taip reñk tėvo trupinius!varpùs riñkti prieš pradedant skambinti visais varpais, skambinti iš pradžių su vienu, paskui su kitu varpu: Jau pradėjo varpùs riñkti, greit būs pamaldos. Jau reñka varpùs, tujau skambins sumai. (kieno) žodžiùs riñkti kartoti, sakyti mėgdžiojant: Vaikai, negražu motinos žodžiùs riñktapriñkti, àprenka (apreñka), -okiek nurinkti: Nueik agurkus apriñkt. Jau gal ir àprinktos yr mėlynės. Iš ryto buvo aviečių, dabar vaikų àprinkta, àprinkta. Giliukus išneš, išnarinės, ir taip jau àprinkta. Malkas visas apriñko. Obuolių nereikia kratyt, reikia apriñkt, tai ilgiau stovės. Jau apriñko riešutus. Po dvi obelis àprenkam – stiprūs, macnūs obuoliai. N’àprinktas medis. Mažai jų (viržių) možna pririnkt: aprinkti̇̀ labai. Lietuviai, nakčia pagal palaidojusys kūnus ir grobį aprinkusys, auštant ties mūrais Kijevo sustojo.Šitie popierėliai (musgaudžiai) àprenka muses.Mirtis jau apriñko keletą tų gėrovų (keli begerdami jau mirė). Apriñks Dievas senius (vienas paskui kitą išmirs senieji) – Dievui visi geri.Uogos dabar apsiriñkę. Jau braškės biškį apsiriñko: vienas ateina, kitas, tai vis uogikę. Kap apsiriñko obuoliai geresni, tai ir itiej geri.nuimant apnaikinti, pašalinti: Tik apreñkam vakare [Kolorado vabalus], rytą i vėl anys skrenda. Plaikstos su vyrais, o vaikams utų neàprenkaaplasyti: Vištos apriñko sėjant rugių pakraščius, dabar ir reti.po kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą): Grūšeles apriñko telyčia. Ateina ana (lapė), te apreñka, apėda, o kapkono nekliudo.Apsiriñko mėsa (nebėra, suvalgyta, kur tik jos kiek buvo) didumą paimti, pašaukti: Iš kaimo visus geruosius vyrus aprinko [karui]rasti, skirtis tinkamą: Apriñk man kur gerą arklį – pirksiu. Vison parapijon tokio žmogaus neàprenku, kap jis (labai geras). Aš neàprenku, kas už jį gudriau pakalbėtų. Tas kelmas apriñktas didesnis, nebegali išraut. Alksniokas buvo vienas api̇̀rinktas. Apriñki vietelę, apriñk bernužėlį. Tada mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti. Praustis tik vieną šaltinį buvo aprinkę. Eidamas žiūriu, kur triobos statyt, tai šitą vietą aprinkaũ. Marija gerą dalį aprinko, kuri nuog jos nebus atimta. Anys pirmosias vietas aprinklavo. Idant kiekvienas [pakviestasis] aprinktų sau galiausią vietą. Kursai vietą aprinkai. Idant jis žinotų pikt atmesti, o ger aprinkti.Apsiriñko vardą Magdelena. Apsiriñk paną, nevaikščiok vienas. Tu rasi jau turi kurią apsiriñkęs?. Vienan kaiman apsiriñko mergaitę. Apsirinkaũ sau mergelę iš viso pulkelio. Toks ten iš jo ir jaunikis: žmonos savoj parapijoj negalėjo apsiriñkt. Nesiženija – apsiriñkęs neturi. Bara man tėvelis ir motinėlė, kad apsirinkaũ sau mergužėlę . Pavasarį parskrido – tujau ans (varnėnas) apsi̇̀renka vietą, tujau deda kiaušelius. Nakvynei apsirinkau gerą vietą. Jie apsirinko šakotą eglę ir apsinakvojo ant jos. Apsirinkaũ savo buvimą. Ne tą kelią apsirenki̇̀, kursai laimėn veda. Daleista apsiriñkti darbai tokie, kokių nori ir kada nori. Kad aš jums po akių dedu gyvastį ir smertį, kad jūs gyvastį sau apsirinktumbit.būti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padaryti: Vos àprenkas ižg šimto vienas, kuris pildytų įsakymą jo. Apsirinkęs ant ko.paskirti iš daugelio (kokioms pareigoms): O kodel jaunesnių neapreñka [dirbti]?. Jį apriñko brigadyrium. Petrą apriñko seniūnu. Senį vilką aprinko klausytoju. Susrenka visas kiemas, kataras [skerdžius] geriausiai patinka, tą ir àprenka. Aš tave aprenku sau už tėvą. Bitės pačios apreñka motiną. Kariau už mus vyras macnas, kurs nuog Dievo est aprinktas. Jis žinosi ne žydų pačių ant karalystės aprinktas. Norėjo aprinkt jo ažu mesijašių. Kunigas buvo àprenkamas pagal zokano. Aprinktas karalium. Įstatau, aprinku kitą ant būklės, ant vietos kieno. Aprinko tave, kad pabudavotumei namus.Aprenkuos tave sau už motinąapvogti, apiplėšti: Milicija [jį] paėmė už tai, ką apriñko žmogų. Apriñko šitą malūninyką – ką jis ten prisaugos. Šiemet tai mus suvis apriñko. Ale kai paprašysi, tai patį apriñks. Tę dieną apriñko tą dvarą. Vienus metus ir mane apriñko. Mažu kas apriñko tę namus. Ir vaikai Izraelio … aprinko (aprinkinėjo, applėšė) abazą.pavogti: Bernai apriñko mūsų kalnius, veilokus.susigrobti: Apsriñko Onelės turtą svetimi. Apsriñko, per brolį nuvažiavę, tada brolio nereikiaaprengti, apvilkti: Vaikelius aprėdė, apriñko ir parvažiavo par marias. Apriñko diedą kap poną, ė bobą kap ponią.Mergaitės apsriñko tautiškais rūbais. Jaunoji laukia jaunojo dar neapsriñkę. Regi – ką kas baltai apsriñkęs stovapsitaisyti kuo (maskuojantis): Cigonkom apsriñkę vaikščioja [per Užgavėnes].aptvarkyti, apvalyti: Apriñkit jūs padą didumą, reiks rugiai vėtyt. Reikia stalas apriñkt. Apriñk kambarį.Reikia pirkioj apsriñktapsistoti, apsigyventi: Nebuvo kur apsiriñkt [, atvažiavus į naują vietą]kudlàs apsiriñkti apsipešti, apsimušti: Apsi̇̀renka kartais [vaikai] kudlàspaapriñkti, paàprenka, -o atimti, sugrobti: Paapriñko visa ką niemčiaiatriñkti, àtrenka, -oiš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau. Mažėles bulbes àtrenkam paršam. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos. Mes savus šniūrus atrinktum̃. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti). Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius], kol stipriausią atrenka. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam (karaliui) pamačyt.atrinktinai̇̃ Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta.Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei. Atsirinkai̇̃ savo kailį?. Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko. Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras!. Kaip mes rubežius atsiriñksim?suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu). Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitamgauti, paimti: Duoklę atrinku.Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu.suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią.susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėmspasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams], nieko nėra dauges.atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką.Anas atriñko būstymą mumi.nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėstsuparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñkoposmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat×dariñkti, dàrenka, -oiki pilnumo pririnkti: Dariñk pilną kašelęrasti tinkamą, išrinkti: Skietas sunku dariñkt. Kokias tu velnio kalvis – packavos arkliu[i] nedàrenki!. Aždūmoj[o] anas ženytis ir pats sau mergos nedàrenka. Labai graži merga – nedariñko sau bernų. Laiko nedariñksim pamirt. Dar̃ nedarinksi̇̀ laiko: kada arklį govė ir sodina. Tiek sekmadienių buvo, ir nedarinkai̇̃ kada atvažiuot.Piršliai važiavo, vis nedasriñko, i dabar senmerge. Nedasriñko [žmonos], i šiandie gyvena vienasįriñkti, į̇̃renka, -opo kiek imant, įdėti, įmesti: Įriñk bulvių [į krežį], reik jau kaišti pietams. Įriñk truputį bulbių šitan keselin.Įsiriñkom pintinėlėn truputį uogųįsismaginti rinkti: Įsiriñkom (uogas) šitoj vietoj, tai toliau nebenorim nė eitiiš įvairių šaltinių gauti, surinkti: Jis daug piningų įriñko, įėmė. Vislab taip surokuota, kad tiek išleidžiama, kaip įrenkama.įausti: Gale rankšluosčio rinkiniai įrinktigražiai aprengti, apvilkti: Añrenka [mirusį], rakštin padeda.Viso atvežė iš ten insriñkti.paruošti, padengti (stalą): Ir iñrenkam stalą gražiai, ir ateima svečiai.įlįsti: Anas te kaiman insriñko ir geriaišriñkti, i̇̀šrenka (išreñka), -orenkant visus paimti: Išrinkti̇̀ visi grybai. Dabar išriñkta, ale būta aviečių. Vienoj dienoj išrinkai̇̃ – kitoj i vė priaugę [uogų]. Dabar išreñka dar baltas [uogas]. Išriñk žirnius iš šiugžmų ant virimo [= virimui, virti]. Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt. Palik vištai padėlį, neišriñk visus.Kiaulės išreñka gyvates iš miško.Išriñko Dievas senius. Po vieną, po vieną ir išriñks visus [senuosius]. Šįmet renka gripas senukus: pas mus nemažai išriñko.Ji iš po odinos (gyvatės) kiaušinius išrinktų.vieną po kito išimti, pašalinti: Kol jau išriñko [minas], bijojom ir į daržą įeiti. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti̇̀. Mėsą atvėsinti ir išrinkti kaulus. Tik išrenki akmenis iš dirvų, žiūrėk – ir vėl prisiaria. Kūliai buvo neišrinkti̇̀ iš žemės.Seliūnu buvo po karo, ir stiklus išriñko (išdaužė, išmušė) iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Tik pinigai išriñkt [iš žmonių]. Maž ir rendo nei̇̀šrenka – delto šeši šimtai išriñkt!. Išrinku (orig. išrikku) donį. Net iš raštų ne visi hidronimai išrinkti (išrašyti). (J.Balč).vieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuoti: Ateis šaltas rudenėlis, išrinks jaunus bernužėlius.gauti pajamų, parduodant po kiek: Iš vienų agrastų išriñko šimtą rublių. Už obūlius išriñko a du šimtu. Pusantro tūkstančio išriñko už pieną. Arendai mokėt kiek reikėdavo, iš vien linų išriñkdavau. Visus aruodus turės išpilti, kol išriñks tiek pinigų. Iš to sodo išriñks kelis šimtus. Iš vieno pūro ką jie i̇̀šrenka pinigų!. Ìšrenka daug pinigų už medų. Už vienus kiaušinius ko tik ne šimtą litų išrinkaũ. Iš smetonos daugiau išreñka, kaip iš sviesto. Už grybus galima gerus pinigus išriñkt. Iš žemės nebegalėjo nuošimčio išriñkti, o apie skolą nėr ko ir kalbėt. Mirk, ir tai šitų pinigų neišrinksi̇̀. In šimto rublių iš pieno išrinkaũ. Mokėsime išrinkti iš jo pelną.Karvė jau pašarą savo išsiriñko (už pieną jau gauta tiek, kiek išleista pašarui) kurį laiką imti ir rišti pėdus: Dvylekos metų aš dešimtį dienų rugius išrinkáu, dabar šešiolekos metų drimbailos neina. Išrinkáu dešimt dienų rugius, gavau tris rublius. Tris dienas rugius išrinkáu, o nepavargauperžiūrint atmesti, pašalinti netinkamus: Paki jūs papietuosit, tai aš vienas išrinksiù šituos grūdus. Gražūs grūdai – kaip išrinkti̇̀ (be šiugžmų). Išrinkaũ kanapę an marių krantelio.išskirti, paimti iš daugelio gerąjį: Pernai tokių obuolių išriñkom gražių – tokių raudonų dryžų. Vilną nuo nugaros išriñko, o prastą paliko. Mumis išriñko tiktai iš Mažeikių, kas mokėjom šiek tiek rašyti. Išleis tą vandenį, karosus išriñks didiliūsius, mažūsius paliks. Apsidairę išrinko laužui vietą ir nuėjo skinti sausų kadugėlių. Išrinko gerąsias [žuvis] in rykus savus, o piktąsias oran išmetė. Išrinkiat ir imkiat avis kožnas savo šeimynai ir papjaukite.išrinktinai̇̃ Buvo tat jau išrinktinai gera medžiaga pastatymui laivės. Lindynė buvo išrinktinai gera.Kad mylit žuvelę, suvalgaite, sėste, ažukandinėjat, gerelesnę išsirinktè. Išsirinkaũ patį geriausią. Par vasarą ganos [avys], o rudenį išsi̇̀renkam. Laikraštis pats sau išsirenka iš prisiųstų straipsnių tuos, kurie jam patinka, o ne tą, kas ką pakiš. Neišsirinksi darbo. Išvažiavo ožkų pirkt, jis negavo išsiriñkt.Išsirinko visų kirvių kaplį.išsirinktinai̇̃ išsirinktinõ: Bagotam jaunikiui mergų išsirinktinõ pilna. Davė išsirinktinõ kirsties miškosuieškoti tinkamą: Tu išrinkai̇̃ ma[n] bernelį kaip girios stuobrelį. Aš išrinksiù tau bernelį, pošnios artojėlį. Aš iš visos Lietuvos neišrinkau sau panos . Nė vienas neišriñkom i neišriñksim [sūnui žmonos]. Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, ir tarnus sau i̇̀šrinktus apjekti mokina. Bus kas išrenkąs. Jis su kitais egzaminų komisijos nariais išrinkdavo rašomojo darbo temą. (J.Balč). Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkai̇̃ išdabinai tokį gražų vardelį .Nu ale kad išsirinkái paną su tokia ilga nose. Išsirinko tėvutėlis dėl savę draugelę, o dėl mūsų našlaitėlių aštrų erškėtėlį . Išsiriñk, mergele, sau vieną bernelį. Neieško, tai ir neišsi̇̀renka [žmonos]. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau. Nagi senis (vyras) išsirinko [vardą]. O kad būt daiktas išsi̇̀rinktas, tai greit persivežtum. Laiką tokį išsiriñkot.Išsirinko iš viso bliūdo veršio uodegą.paskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo): Jį dabar išrinksią (paskirsią) mokytoju. Gerai sakė ir karalaitis buvusysis, tos žemės karaliumi jau išrinktas. Tris žmones kiemas i̇̀šrenka apiekūnais [našlaičiams]. Mus savi už sūnus išrinko. Eš jus iš svieto išrinkau, dėl to neapkenč jūsų svietas. Daug pakviestų, bet maž išrinktų. Išrink mumus vyrus, išeik bei kariauk priš Amalek. Sau velytas, išrinktas.Girdėti visiems, regėti tik išrinktiems.Ans būtų už pasiuntinį muni išsiriñkęs. O tarp liudininkų išsirinko vilką bei lapę.Motinos neišsirinksi.paskirti balsuojant: Išrinkti į pirmininkus. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras. Rinkėjai gali bet kuriuo metu atšaukti teisėjus ar tarėjus ir jų vieton išrinkti kitus. Konferencijos darbui vadovauti buvo išrinktas prezidiumas.Ir dar sako: išsirinko pirmininką, pabuvo dvi savaites, atėjo naktiniai ir nupylėišsiskirstyti: Išejo, išsiriñko žmonės, kiti suejo. Jaunimas greit išsiriñko iš kuokinės. Jau visi iš gryčios išsiriñko. Išsiriñkit jūs iš čia, ba jūs čia daug priviso (atkalbant nuo gyvačių). Pacukai irgi: jeigu sugausi, užmuši kiek, tai išsireñka paskui. Visi žmonės išsiriñkę, nieko namie nė[ra]. Visi svečiai išsirinko arba pakerčiais sumigę knarkėpadaryti raštus audžiant: Novalačkų galam išriñkdavom visokio rašto žičkus: kvietkelius, paukščiukus ir kitokius. Įvairumo dėlei spalvotos rašto juostelės būdavo išrenkamos žvaigždutėmis, vingeliais, rombiukais ar kitu nesudėtingu rašteliu. Audeklo dugnas dažniausiai būna šviesus, o išrinktasis raštas tamsuspaimti, areštuoti: Ižriñko ir pasodino [į kalėjimą].išimti ranka ar kokiu įrankiu: Aš teipo stoviu ir žiūriu an tų galkų, kur mama išriñko iš pečio. Košę iš piestos i̇̀šrenka kaukorin. O anas (gaidys) ir visus pinigus ižriñko iš pono skrynios ir parejo pas diedą.atimti: Mano daržinę išriñko.Išrinkai̇̃ (išnaikinai) gražumą iš mano veideliųišardyti: Jei sergantis sunkiai miršta, tai reikia lubas išriñkti – greit mirssutvarkyti: Kai išrinkaũ kamarą, net šviesesnė: buvo ažkrauta baisiausiaišsiruošti, išsirengti: Išsirinkt an kelio. Tingiai išsirinku ir prademi ką dirbt. Visi buvo išsiriñkę Lietuvon. Duok mums ant smerties prietemio atminti, geroj sąžinėj iš čion išsirinkti. Išrinkos atlankytų Elžbietos.išsigauti, išsibrauti, išlįsti: Moteriškė sėdos an lokės, o bernėkas an kito lokyčio ir nuvažiavo – išsiriñko ani iš medžio an lauko ir padvažiuodinėjo nuogi selų.pasipuošti: Kap kur eimi, reikia išsiriñktsurasti: Kitas ydas ana išriñko ir nevažiavo į svečiusišbarti: Išrinksiu aš jį kada ažu itus darbus. Po svieto akimu kap išrinksiu jį, tai net sčiaudėspažinti iš daugelio: Kai ineisiu pulkelin, neišrinksi manęs. Neišrinktas, nesusektas, nepažintasaki̇̀s išriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių̃ neišriñkodanti̇̀s išriñkti duoti antausių, primušti: Nenorėk, kad aš tau danti̇̀s išriñkčiau. Aš jam kada kalvek išrinksiù danti̇̀s. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domasnuriñkti, nùrenka (nureñka), -orenkant visus nuimti: Dabar ir aviečiai nedideli – pirmieji nurinkti̇̀ visi. Prieš rugių pjovimą reikia tas uogas nuriñkt. Jau baigia avietes nuriñkti. Juoduosius serbentus nurinkaũ. Nū̃rinktos tos bruknės, ka ten visai nėko nebėr. Nurenku uogas, uogauju. Nurinkaũ [kiaušinius] nuo tvarto, nuo sklepo – torelką prisdėjau. Visas varpas nu miežienos nūgaliai nurinkaũ. Varpas nuo dirvos nuriñkti. Atlekia svetimi vaikai, nùrenka, nùrenka grūšią. Kad nurinksi vynyčią tavo, tada nerinksi paskui tavęs uogų. Aš juos taip nurinksu, jog nė viena kekė neliks ant vynmedžio.Visas ankstyvo rudens spalvas nurinko naktį vėtra. Ašarėles nuo akelių tartum uogas tau nurinksiu. Vanduo nuriñko (nuplovė, nunešė) žmones nuo pluosto, ir pluostas pagrimzdo.nuimant vieną po kito pašalinti: Nureñkam, kad kur pamatom kirmėles [ant kopūstų]. Akmenėlius nurinktáu. Aš tuos pilkus akmenėlius rankelėm nurinksiu.Nusirink spalius nuo kupros.nuravėti: Kad kokią vagelę [sūnus] nurinktų̃, vis man mažiau būtųnulasyti: Paukščiai nuriñko šermukšnio uogas. Vištos užeina, nurenka [serbentus]nuimti derlių, nuvalyti laukus: Nurinko rugelius, bulbas išsikasė. Jau visa kas nùrinkta nug lauko. Daržus visus nurinkaũ. Visa žemėn pasėjom, o paskui reikia visa nuriñkt. Visą naudą nuo laukų nuriñkom. Pusę varsto bulbų nuriñkom (nukasėme). Tik bulbos liko nenùrinkta. Bulbes tas nùrenki prieš kūlimą, tai labai gerai.Nusriñkom nuo lauko visa ką. Ar jau nusirinkai̇̃ bulbes?. Daržą nusi̇̀renku patiiš daugelio rasti, išskirti tinkamą: Rinko rinko ir nenuriñko man kepurės. Nurenkame gražią dieną ir visi mokiniai einame į mišką.Nusiriñko sau gražią mergelę. Jau nusirinkai̇̃ mergą, ko neimi?. Gražus vyras niekad gražios nenusi̇̀renka. Aš tuos čebatėlius nusirinkaũ ir žadu pirktiprastai išsirinkti: Rinkosi rinkosi, kur geresnė žemė, ir nusiriñko. Rinkos rinkos geriausius arklius ir nusriñko vienan galan. Kad jis nusiriñko žmoną: nė pačiam pažiūrėt, nė kitam parodyt!. Ar išsiriñko, ar nusiriñko [jaunikį]?paskirti (kokioms pareigoms): Ar seniūnas liks tas pats, ar kitą nuriñksit?. Visi atstovai jau nurinkti̇̀. Antanaičio Praną kokiuo vyresniu nuriñko. Kokį jūs starastą šįmet nuriñkot?. Mano tėtė buvo nùrinktas gaudyti vaikezusnuimti, nukraustyti: Stalą nùrenkam, eisim gulti. Aš nurinksiù stalą. Nuriñk nuo stalo. Nuriñk pečių, kad nesudegt koks rūbas. Ji tik dabar nurinko viską nuo pusryčių stalo.Aš pati nusiriñksiu [indus] nū stalonuardyti: Laužus (lūšnas) nuriñko jau – tvarko. Tvora nùrinktanusivilkti, nusirengti: Atejau gryčion – negaliu nusiriñktišvogti, paimti: Tai, sakai, Jonienei nuriñko visą mėsą?.Čeraunykas nuo tvoros matkus, rūbus nusriñkdavonuskaidrėti, nusistoti: Nusirinkęs alus. . Nusiriñkęs (čystas) alus.panuriñkti, panùrenka, -ovieną po kito nurinkti: Darbinykai akmenis nūnai panuriñksviską nuimti, nukraustyti: Panùrenka nuog stalo, nuog skotertės vitvisaviską iš eilės sudoroti, nuvalyti (nuo lauko): Mes jau panuriñksim visa nuog laukopašalinti, iškirsti: Dabar vėl medžią panuriñko nuog to laukonurengti: Tiej vagiai juos būt panuriñkępapanuriñkti, papanùrenka, -o visiems visa nurinkti: Gaspadoriai akmenius papanuriñko. Vaikai papanuriñko akmenius nuog kaniušinos ir supylė krosninpariñkti, pàrenka, -okiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.): Šiandiej nepasikepėm obuolių, mat niekas nepariñko. Tai pavasarį eina parinkt uogų. Marytė gal pariñks bulves. Einam vieną krestį pariñkti [uogų].Spanguolių, mėlynių sau pasrenki miškuos. Eikit, moč, su viešnia obuolių sode pasriñksit. Atvažiuoja in savo anytą, tai pasreñka uogų. Beržyniukas yra, lepšių pasrenkam. Neturiu kuoj kūryt – net eidama bužulių pasirinkaũ. Einu į šlaitą malkų pasiriñkt. Kiaulikei lapų pasi̇̀renku i pasipjaustau. Tas vaikas, būdavo, pasirenka šakučių, neša į miestą parduot. Pasiriñk da bulveliųvieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidą: Ir varpytes pàrenka. Rinko rinko pupeles ir nepariñko – viena liko. Mano pinigai išmėtyti, reikia pariñkt!. Nekoj eina ir pàrenka tas šukeles. Pariñk varpas nuo žemės. Broleliai berželius pakirs pakirs, seselės šakeles parinks parinks. Ir atlėkė gegulė, ir parinko plūksneles. Kada tu tavo javus daguoji, neturi paskiausią varpelę parinkti. Mus (sužeistus) pariñko sanitarai. Aš mačiau, kai juos (žuvusius) parinko ir suguldė vienoje vietoje, greta, prieš palaidojant.Giltinė kap atskrido atšvokštė mūs dvaran, tai ir nušlav[ė] pariñko visus vaikelius .Tas žuveles pasrinko, pasrinko i kepa. Lapė pariñkosi žuvis po krūmu ir ėda . Dabar nėr tokių žolių – pasriñko (jau surinktos).važiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodinti: Pàrenka [autobusas] vaikus, ataveža mokyklonsuėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytą: Karvės suėda bulbojus – kad tik būt: ir stranklelius pàrenka. Šuva pàrenka [kiaušinius] ant kiemo.Tie ančiukai vis kaži ką no žemės pasi̇̀renka: a jie lapą, a jie žolęiš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gauti: Per bagotesnius pavažinėkime, ir parinksime pinigų. Senelė vaikus išsiuntė į žmones duonos parinkt. Va ir čia kiek žinių parinkaũ, tai tyliu tik. Reikės čia ir medžiagos parinkti, ir knygų paskaityti.Parenku (kopinėju) bites.Tėvas buvo išėjęs į kaimą su vyrais pasišnekėti, naujienų pasirinkti. Aš ejau į Salantus žinių pasiriñkti.prašyti išmaldos, elgetauti: Pasiriñkdamos ejo žmoginas. Ejo pasirinkdamà nū žmonių. Kol sveikas, dirbti nesunku, nereikia eiti pasiriñkti. Padegėlis tur pasiriñkti – kur dings. Gi šiaip teip gyvenu: po žmones eidama, pasi̇̀renkukiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudaryti: Būdama namie, tai sviesto pàrenku, tai sūrį sudedu vaikams.Nustosim kokį mėnesį vežt pieną [į pieninę], gal sviesto pasiriñksimsušaukti, suvesti į vieną vietą: Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus pariñko ir išvarė. Visus buvo pariñkę ir panuvarę.suimti, sulaikyti: Anas juos davis ir gyvus pariñks. Kas neklausė, anus pašaudė, pariñkoįstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.): Kai neprimato, tai ir nepàrenkaįstengti rišti pėdus: Nepàrenka rugių, slabnė[ja]nuimti nuo lauko, sudaryti, suvokti: Ar jau pariñkot grikius?. Prieš rugelius visą šieną parinktái, tada gerai i rugeliai. Linus a[p]mušdo pirma, potom pakloja, potom pàrenkam. Linus pariñkt.Pasrenki̇̀ tik per kalnus rugius [lietingą vasarą]pakasėti: Išeinam i bulbių pariñkti, i runkelius pavalom rudinįgauti parduodant: Iž inpenėtas žąsis pariñko po du rubliusurasti, išrinkti tinkamą: Kiaušinius pareñka tokius rident. Važiuokim sykiu į mišką, padėsi pariñkt kaladžių lentoms. Prastas maistras buvo, tai negerą vietą šulniu[i] pariñko. Pariñkt reikia, kad daržas geras būt, kai statais [namus]. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko. Kiaušinius prieš perejimą parenka: kada pūčka gale stačiai, tai bus gaidžiukas, o kada šone ir apskritesnis kiaušinis, tai bus vištytė. Marytė jam ir arbatos pripylė, ir gardesnį kąsnelį parinko. Tu parinkta tarnauti meilei. Jis pas parinktus gaspadorius eina viešėti. Pariñkit geriausį arklį dėl manę, išjosiu į pasaulį vandravot (d). Tam tyčia parinkta giesmė, prie jos pritaikinta graudi vargonų muzika. Citatos dažniausiai trumpos, vykusiai parinktos. Gimus vaikui, Puplesis pats parinkdavo vardą, ir būtinai pagonišką. Iš krikšto parvežė Matavušą, močios parinktu vardu. Gal dar aš nemoku žodelio pariñktie, motulės paprašytie? . Reik tamstai pariñkti žodį (pagalvojus pasakyti). Jonukelis, čėsą parinkęs, i vė an tą sliesorių [eina].parinktinai̇̃ Kožno neveš, tai veža parinktinai̇̃. Buvo gerų vietų, ale parinktinai̇̃. Sėklinius agurkus galima rinkti parinktinai, nes iš anksčiausiai nunokusių agurkų gaunama geresnė sėkla.Liga kai ažeina, tai silpnesnius pasireñka. Juodu seniai tą vietą buvo pasiriñkę. Triobom vietą pasiriñko ant kalnelio. Duodavo pasiriñkt žemę bajoram, žmonės turėdavo išeit. Pasiriñkęs laiką, atvažiuok pasiviešėti. Galia ans pasiriñkti pačią menkiausią trobelę, lauželį. Bet amatą nekokį pasirinkai̇̃. Liga nepasirenkamà. Jin pasi̇̀renkas darbą, ne kiekvieną dirba. Žmogus turi pats sau kelią pasirinkti. Profesiją pasirinkti – tai ne malkas skaldyti. Drąsiųjų kelią pasirinkom mes, liaudies paprasti vaikai. [Gediminas] matydavo veidus, pasmerktus baisiai mirčiai, kurią kankiniai patys pasirinko, kad kiti galėtų gyventi. Nė tę niekas piršo, pati pasiriñko, o dabar nenori gyvęt. Vyras mirė, ji (našlė) kitą pasiriñko. Tepasirenka tave, širdies mergele, kaip riterių papročiai liepia. Pasėsiu kvietelius į lygumas, pasrinksiu mergelę kur mylimą.Kitas labai pasi̇̀renka žodį [kalbėdamas] (gerai pagalvojęs, tepasako).Svečiuos nevalninkas – nepasirinksi.pasirinktinai̇̃ Bus dvejos vakaruškos pasirinktinai̇̃: kur norėsi, čia galėsi eitpaieškoti: Oo, da pariñkt tokio pjovėjo, kaip mūsų Petras!. Jis, žmogus, reik pariñkti – tokio kito per visą sodžių nėr. Reikia pariñkt tokių žmonių (labai geri žmonės)!. Toks geras darbinykas reta pariñkti. Parinkti̇̀, katrie moka gražiai dainuotpaskirti (kokioms pareigoms): Pàrinktas buvo valdybose gan seniaipaimti sau, su savimi: Ana padailė (padalijo), o aš parinkaũ, o!.Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai velnias tave pariñks!. Kad duosiu, tai net velnias pariñks!. Jau tave kvaraba pariñko. Jau vieną davatką velnias pariñko. Mano šeimyną velnias pariñko. Kad jus, itokius vaikus, smertis pariñkt!. Kad tave devynios parinktų!. Nerinks tokio devynios!. Kad man Dievas pariñkt nuog jūs (kad duotų numirti)!.Pasriñko visa, mus grynus palikdė. Visas virves pasriñko, ir nėr kuom art. Ana visa pasriñko savo ir nuė[jo] pas advokatą slūžytatimti, nusavinti: Iš visų po karvę pariñko. Pariñko nuog jo visus rugelius [per karą]. Anys kiek mum pames, o visus [javus] iš mūs pariñks. Žemę pariñko, i būna viena. Ir ratus, ir raguites, ir arklius – visa pariñko. Pariñko vainoj akėčias, plūgus i ratus. Kap ėjo vaiskas, tai pariñko visus mūs arklius. Pariñko arklius, tai karvėm arė. Parinkt kieno turtus iždan visotimės.pagrobti, pavogti: Iš kuparų vagiai rūbus pariñko. Svirną atmušė, visa pariñko, pariñko. Jobui … neprietelius visa vieną dieną parinko. Ar ne blynais dengta namai – kas tę juos pariñks!.Pasriñko pinigusvesti (moterį): Pãčios pàrinkta lenkės. Visi pariñko mergas – raz ne jauną, tai senąaprengti, apvilkti: Aš juos paprausiu, parinksiù.pasipuošti: Nu jau kąsnį pasirinkaũpatvarkyti, nukraustyti: Nuo stalo reikia šaukštai pariñktįsiminti, įsidėmėti: Šitą giesmę tik vienąkart girdėjau, tai da neparinkaũ. Ot jo gera galva: ką užgirsta, tai ažkart pareñkanudvėsti, nugaišti: Vėl viena kiaulė pasiriñko. Kumelė mūso pasiriñko. Karvė beėsdama vinį prarijo i pasiriñko.mirti: Aš pasiriñksu – marti džiaugsis. Senieji žmonės yr pasiriñkę. Brūžiojo brūžiojo motriškelė, vieną sykį ir pasiriñko. Kiti, nepapratę be stogo gyyenti, įsirgo ir pasirinko. Pasirinko iš šio svieto Rimgaudas(kieno) gùrulius pariñkti būti labai panašiam: Tas vaikas tai tėvulio ir guruliai̇̃ parinkti̇̀papariñkti, papàrenka, -osurankioti: Ejau aš keliu ir radau – baronkos razpilta, ir aš jas paparinkau. Kap papilia cukerkų, tada papàrenka ir atkelia vartus. Bulbas rytoj nukasim ir papariñksim. Papariñko uogas.nuimti nuo lauko: Visi viralus papariñko nūnai, ir aš paparinksiùvisus pasiimti, atimti: Panulupė, papariñko ir karves, ir meitėlius. Grįžo namo ir papariñko suknias. Anas visa papariñko ir mane gryną su vaikais metėvisus sugaudyti, paimti (į kariuomenę): Iž jų kiemo bernus do vienam maskoliuosna papariñko. Kap užšoko, i papariñko juos×padriñkti, pàdrenka, -oparankioti, parinkti: Padrinkaũ kur geresnių bulbųišrinkti tinkamą: Nueima medžian, alksnį kreivą pàdrenka, ištašo. Padrinkaũ drūtą kiaušinįpérrinktipo vieną patikrinti, atmetant netinkamus: Visas bulbas lig da vienai pérrinkau. Pérrenki bulbes, kad nebūt sopulio. Reiks párrinkt [bulves]: mažąsias – kiaulium, didžiąsias – valgyt, sėklai. A dar tų uogų nepárrinkai?. Adelė linksmai dainavo, perrinkdama cukrinių runkelių sėklas. Neižlasytas, neperrinktas. Perrinku, aplasau.supašyti, iškedenti: Ka jau karšt eisi, tai tada [vilnas] pérrinksi. Pérrinkau rankosan vilnąskirtis tinkamą, norimą: Jis viską ima, valgo, nieko nepérrenka. Senuos čėsuos dirbo vyrai ir moteriškus darbus – perrinkto darbo nebuvo. Mušė vieni kitus nepérrinkdami. Tę jų nepérrenka – visus lygiai ima [į kariuomenę]iš naujo išrinkti, paskirti: Bobos pradėjo reikalaut tuoj parriñkt valdybą. Viršaitis perrenkamas kiekvieną trimetįpersirengti: Diedas at[ej]o namon ir pérsirinko savon adiežionpersikelti, persikraustyti: An geresnės žemės pérsirinkom. Jiej nori pérsirinkt čianuje. Kap man pérsirinkt tan kraštan marių?. Galan gale ir ana pati su maimi pérsirinko pas tą dupliavotą medžiagą.primušti, apdaužyti: Pérrinko tai pérrinko mane policija pastarankeper daug pririnkti: Jau tu párrinkai par viršų, t. y. daugiau pririnkai, kaip buvo pasakyta×(l. nieprzebrany) gausus, neišsenkantis: Apstinga o niekad neperrinkta mieloširdystė jo. Ir dabar neperrinkti yra skarbai dosnumo tavo.pieriñktisurinkti: Pieriñko ponai maskolius ir užpuolė an Asilko.aprengti: Anys pieriñko ją baltai.prariñkti, pràrenka, -oatrinkti, imant geresnius, tinkamus: Kad i pūva [obuoliai], pràrenka kiek i parduoda. Pràrenka, kur gabesnis, pasiunčia mokytis. Nagi paimk ir prariñk spalgenų [kisieliui].Turiu kiaulę – sušersiu [bulves], o valgyti iš tų pačių prasiriñksiu. Žolės dabar pažėlė, karvė prasi̇̀renkaaprankioti, paimti: Vokiečiai prariñko arklius. Kad prariñktų (kiek išgaudytų) tuos šunis!.Par mum senius šį pavasarį kiek prariñko (dalis jų išmirė) nugriauti; išardyti: Prariñko namus – mūruos gyvena. Tvorą prariñksma ir išvažiuosmadidumą nuimti, nukraustyti (nuo stalo): Aš stalą prarinksiù. Prariñk stalą.Valgai, ba prasriñkt reiks.aptvarkyti: Prarinktū̃m aslą – dabar kalvaratas pačiam viduasly.Mergelė rytą paskėlė, apsmazgo[jo], prasriñkopralenkti, renkant nuo pradalgio ir rišant į pėdus: Liuobu mergę prarinksu, praverpsu ir praausu, ka jauna buvaupririñkti, pri̇̀renka (prireñka ), -oimant po kiek, pridėti į vieną vietą: Kaip mat ir pririñko keseliuką grybių. Kiti pri̇̀renka galybėms [uogų], o aš nieko. Uogelių pri̇̀renku. Prireñkam maišą [obuolių], tada atanešam, papiliam. Lepšių miške prireñka. Pririñko žolės kiaulėm. Šungrybių pririñko par pienikes. Kvartūke pririnkaũ žuvų. Tai tu pririñkie, leliumoj, marių putelių, leliumoj . Tol jos rinko [uogas], kol pririnko. Valgė tada ir privalgė, ir pririnko, kas atliko jiemus trupučių, dvylika sudaryčių. 1Nueinu, šimtą kiliogramų prisrenkù tų spelgenų. Pavasarį kap nuvaro sniegą, i nueina, da kašikus [spanguolių] prisreñka. An vietos sėdais ir pri̇̀srenki grybų. Yra tokių bobų, kurios prisriñkę, prisdžiovinę turi žolynų. Nekiek aš ir prisrinkaũ aviečių, ė vis da turiu po truputį. Akmenų skreitą prisiriñko ir atnešė. Eidavom Pažemelin gaudytie vėžių – kašelę prisriñkdavom. Teresė prisirinko pintinę kvepiančių skiedrų pakurom ir sustojo ant takoiš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiek: Prireñka kokį porį viedrų pieno [piemenys per Sekmines].Lalaunykai pri̇̀srenka kiaušinių, kur gražiausiai gieda. Pri̇̀srenka pinigo ir geria, parejęs namo. Kaip karalaitis prisirinko visokių žvėrelių ir eina namo, o tie žvėreliai seka iš paskos.po kiek dedant, prikaupti, prikrauti: Nu tai diečkos jau pieno pripilta, pri̇̀rinkta [seniau per gavėnią]. Kap bėga, reikia pririñkt sulos ir pastatyt kur.Tų butelių prisiriñko pilni kampai. Mėšlo prisirenka tenai daugybė. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo.Dėl visų tų žinių ir gandų Jadvygos širdyje prisirinko daug kartėlio. Ale kad jau mokytų žodžių prisirinkęs!. Kai ganai, tai dainų tų prisi̇̀renka (daug jų prisimeni).pasidaryti apimtam (kokios ypatybės): [Vaikas] po tus dvarus valios tik prisirinko (išdyko). Prisirinkęs štikių kaip šuva blusų. Nikių prisiriñkęs, sunku su tokiu sugyventi. Žinai, kai sena, prisiriñkus visokių negerumų. Sena jau, o dar visko prisiriñkus (nerimsta, visko prasimano) daug prigaudyti, privaryti: O tai dėkui tam vaituku[i], ką pririñko rekrūtukų.prisinešti rekvizavus: Prisiriñko [draudžiamų] knygų teisman [1903 m.] ir išvežė Sibiran tėvądaug prieiti: Į vestuves prisiriñko daug giminaičių. Prisriñko daug žmonių. Žmonių prisirinko pilnas kiemas. Kiek dykduonių prisiriñkos miestūse!. Devynios galybės jų ten prisirinko!. Prisirinko kaip amaro.surasti tinkamą, pritaikyti: Pri̇̀renka keturis berželius tokius kreivus [važiui daryti]. Aš misliu, kad pririñksiu senus langus, nereiks naujų. Jūs pririñkite guzikus patys, aš nepirksiu. Tokiam dideliam sunku ir mierą pririñkt. Ar daktaro pririnkti̇̀ akiniai?. Pririnko raktą spynai. Seniau nepririñkdavo miežiam žemės. Vagis prirenka tamsią naktį. Negali pririñkt ką nons valgyt. Gerai mergai reikia geras bernas pririñktie. Neprirenku žodelių kaip vainikui žiedelių. O kai prisėdo šalyj bernelis, nebepririnksi dainuot čėselio.Ant savo kojos prisirinkaũ [batus]. Gatavas būt pigiau, ale gi prisrink!. Graži buvo – nei kavalierių prisriñko. Kiek ji davės po visus kaimus, kol tarnaitę prisiriñko. Aukštaičiai tuokiasi šalčiau. Poras prisirenka, dažnai maža tepasižindami. Senatvėj negali valgį prisiriñkt – viskas neskanupaimti sau, su savimi: Kad man pririñkt Dievas nuog jūs (kad greičiau ateitų mirtis)!aprengti: O boba savo dukterį pririñko jos rūbuosna.Kai važiuoja an šliūbo, jaunoja prisiriñka gražiai. Mergos gražiai prisriñkę, o aš suplyšus. Visap tę anys prisriñkę prisriñkę. Parvažiuoja diedo duktė, šilkuos prisrinkus .Stovėjo berželis šone kelio, baltai prisriñkęs.pakloti (lovą): Lova negražiai pririnktà.gražiai aprengti, papuošti: Užūgino mane motynelė ir pririñko kai tą ponaitelį .Kuom tu pririñksi eglutę?.Tavo duktė prisriñko. Anies manęs neleidė – aš neprisriñkus buvaupriruošti, prirengti: Aš gi pririnkau savo motinėlei namelius ant gluotnių sąsparėlių. Ir ėst pri̇̀rinkta bit, ir vis padaryta bit visa. Balsas pririnkąs, aba patoginąs, elnius. Pririnkiam širdis mūsų. Sugaminta, pririnkta, prirėdyta.Aš užu darbų neprisrinkaũ in tave ateit. Vertai ir priderančiai prisirinkę.prisidaryti: Žmogus prisriñko bėdosdaug, sunkiai prisidirbti: Per visą buitį prisrinkaũ, ką in senystos paeit negaliu (išsekau, nusilpau) pamušų̃ prisiriñkti išmokti suktai kalbėti.papririñkti, papri̇̀renka, -odaugeliui daug pririnkti (uogų, grybų ir pan.).Visi panuej ir obuolių paprisriñko. Mergos papri̇̀srenka tų šilagaidžių ir nešasi namo. Anos bobos kasmet papri̇̀srenka uogų, grybų, tik mes nedaug, iš visur pririnkti, prikviesti: Papririñko žmonių darbamu, jiemu brangiai moka×razriñkti, ràzrenka (razreñka), -osurinkti, paimti: Itep ana razdailė (išdalijo), o aš razrinkaũ.peržiūrėti, patikrinti, atrinkti: Reikia [vilnas] supešiot, razriñkt, kur drena – išmestišrinkti tinkamą: Žmonės razriñko, kur geresnė žemė.Jei ponas razsi̇̀renka [gyvulį], tai reikia ažmokėtinugriauti, išardyti: Du namai buvo, tai juos razriñko. Senasiai tvartas reikia razriñkt, bus daugiau daikto. Kluoną ir svirną razriñko ir nuvežė. Mano staklės ràzrinkta.Tada razsiriñko trobėsynusišgriebti, išnešioti: Bus kam razriñkt turtas. Jau [prekes] razriñko (išpirko) – nėraišsiskirstyti, išsisklaidyti: Susirinko krūvon ir tuoj vėl razsiriñko. Razsiriñko visi gyventojaiatsiskaityti: Dėkui Dievui, jau šiemet baigiau su banku razsiriñktienusirengti: Reikia razriñkt tep, kap namiesuvokti, atpažinti: Jei kur priseitų tėvykščia rast, nerazrinktau.Abi tokios; aš jų nelabai razrenkùsuprasti, susigaudyti: Atej kieman du žmonės, nerazrinksi̇̀, ką dudena. O kas tę jas razriñks, katara kalta. Nerazrenki̇̀ jų gavendos. Jūs ir nerazrinksta, kas kur yr. Pastovėjau, paklausiau – nieko nerazrinkaũ. Čia nieko nesuprasi, nieko nerazrinksi̇̀įeiti, patekti: Žiemą nemožnėjo medžian razriñktie×parazsiriñkti, parazsi̇̀renka, -o išsiskirstyti: An rytojo prieš dieną parazsiriñko miego – panuejo gult×paparazriñkti, paparàzrenka, -o daugeliui visus išrinkti: Degesius paparazriñkom ir ažu nedėlios čėso pradėjom važiot sienojus, tašyt, skustsuriñkti, sùrenka, -o;vieną po kito imant, sudėti į vieną vietą: Pernai aštuonis literius surinkáu par dieną. Puodelį surinkaũ [uogų], i namo. Kad tu išbėrei, tai tu ir suriñk. Uogų sùrenki, parduodi, sùrenki rublį. Te yra malkų sùrinkta miške. Surinkau visas šakes, neliko nė vienos. Nuejom, suėmėm mės jas, suriñkom tas [išspietusias] bites. Surinki̇̀t viso dvaro raktus. Suriñkti išmėtytus drabužius. Prisiminė [Akvilė] nesurinkus prie dienos šviesos kiaušinių. Druskos žemėn negalima numest – velniai surenka. Sodely klevelį kirsiu, šakeles surinksiu. O kas išlaužė vyšnių šakeles, o kas suriñko vyšnių uogeles?. Aš surinksiu aliai vieno visus pievų žiedelius iš nupjauto rytą šieno. Surinkite pirm kūkalius ir suriškit ing pėdelius. Ir anys surinko jas (varles) krūvon, šičia krūvą, ir tenai krūvą. Surinko tada ir pripylė dvylika pintinių trupučių. Daug surenkąsis neturėjo per daug, ir maž surenkąsis nestokojo.Eikit eikit, mergos, vest [bernų šokti]. – O jūs? – Mes jau šiukšles suriñksma.Ant vėjo paleidęs plunksnas – nebesurinksi. Ne tas plunksnas išbarstytas surinkaũ, kurias reikėjo (ne tą vedžiau – reikėjo geresnę vesti). Jaunas būdamas, ką pasikloji, senas sùrenki. Mėnuo tėvelis pabėrė, saulė močiutė surinko (rasa).Jonukas šovė ir nušovė [varnas], o kunigužis nuėjo susirinkti. Tuos piningus ant žemės – susiriñkit!. Vakar buvov mėlenių susiriñkusiu. Susreñka [uogų] an kokio šimtelio rublių. Bobelė tegu susreñka [bulves]. Kai nagas nupjauna ir numeta žemėn, tai ateina velnias ir susirenka nagas ir, nunešęs peklon, sudegina.nuimant visus pašalinti: Ir suriñkt sunku [Kolorado vabalus] – kaip paskutinį surasi (jų vis liks)!.vieną po kitos uždėti ant vąšelio (išnertas kilpas): Pirma nėrimo eilė – surenkamos ant vąšelio kilpos, o antra – kilpos nuleidžiamosvieną po kito suėsti, sulasyti: Šuva sùrenka visus kiaušinėliusiš įvairių vietų, įvairių asmenų paimti, gauti: Suriñk rinkliavą pinigų. Pradeda ačiuoti – jaunajai dovanas reik suriñkt. Surink po kokius tris keturis rublius – nupirksim dovaną, pagerbsim vakare. Jis tuojau surinko apie jį žinias. Reikėjo suriñkt dvyleka pavardžių (parašų), ka vyrą iš kalėjimo paleistų. Surinkti̇̀ duomenys.Perlekiu [per kaimą] žinių susriñkt. A jis (Slančiauskas) iš Trumpaičių jas (pasakas) buvo susiriñkęs, a iš kitur kursukaupti, sukrauti (turtą, atsargas ir pan.): Sùrenku piemenim algą i užmoku. Sureñka pinigų, nuperka ko vaikam. Nauda, kas metai surinkama. Vai tai dėkui tėveliui, ką surinko dalelę. Mano buvo surinkta didžiausi glėbiai laikraščių. Sviestui smetonos nigdi nesurinksi̇̀. Pakolei spėji, surink sau turtus nemarius. Turtas to svieto su abyda artimų surinktas. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei surenka kluonuosna. Jis savo klojimą šluos ir kviečius į savo skūnę surinks. Ir surinks kviečius savo ing kluoną savo.Aitvaro suneštas, bet mano rankom surinktas.Vienas prie kitam, i susi̇̀renka [pinigai]. Ana turėjo pinigų susriñkus, ana i užsikrutinėjo. Ir daug prakaito, per visą vasarą mielą dirbdami, nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm, ik zopostėliui ką susiriñkom ir pakavojom. Buvo susirinkusi jau nebemaža suma pinigųsutelkti, sukaupti ką pasklidą į vieną vietą: Jei tas ašaras surinktumei, pasidarytų srauni upė. Fizikos požiūriu akis yra optinė sistema, kuri gali spindulius surinkti ir laužti. Šluota surinksi̇̀ (sustumsi, subrauksi) [grūdus], ir gerai. Lietaus vandeniui surinkti prie stogų vamzdžių statomas didesnis indas. Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą. Surenku į žaką. Kilo mintis surinkti tuos raštus į vieną vietą. Patogi yra karalystė dangų nevadui, inleistam ing marias, o ižg visokios giminės žuvų surenkančiam. Ką iš to pamokslo š[vento] atmint turim, trumpai surinkta.Po varstotu susirinko didelė skiedrų krūva. Susiriñks i lietuko – dygtų geriau. Susriñks in naktį [lietaus]. Žiūrėk, į vakarą susirinks lietaus. Mirksi, savo tankiomis ilgomis blakstienomis dangsto akis, kad susirinkusios ašaros neišsiveržtų. Taukai susi̇̀renka uodegoje. Tesusirenk vanduo po dangumi ing ypatines vietas. Surenkas vanduo ing žemumą duobės.An senystos visa (visi negalavimai) sùsrenka (susideda). Tiek lazda gavau [mušti], tai viskas [senystėje] susriñko (atsiliepia). Į tą šeštadienį visi reikalai susirenka. Teip dabar susirinko ant manęs visos bėdos. Susriñko meteliai (jau daug metų).Visos giminės kakton susirinkę (sakoma apie tą, kurio kakta labai raukšlėta).suburti, sukviesti, sutelkti draugėn: Prie darbų sùrenka daug moterių. Jauniklius sùrenka i giesmes giema. Ir surinko sudiktavo pirmąjį pulkelį. Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turime daryti. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų. Tu … surinkai pagonis ing vieros vienybę. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje susirinkimą). Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus. Visi žmonės … ant vienos vietos sùrinkti bus. Kiek kartų norėjau vaikus tavo surinkt, kaipo surenka višta vištelius po sparnais savo.Buvo žmogus iš Kraštupėnų. Surinksią visus, kas tarnavo prie senosios valdžios.Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susiriñko. Buvo susirinkę vyrų, pypkiavo, šnekučiavosi. Bet susirinkusios žmonių minios žiburio jau neberado. Paskui pamažu jau suūžia visi susirinkusieji. Kad vakarą subatos susiriñks, šoks. Visi susi̇̀renkas po porį. Mergos tik susreñka ir sau verpia, ir gieda, ir juokias. Teip visi susriñkę jį ir pakavojo. Susiriñko, padudeno ir razsiejo. Nuleidė turgun, ė tegi sùsrenka visi. Buvo te kiek jų susiriñkusių. Kiek susiriñks, tiek – vis tiek pradėsim. Vaikai gal ir pasupdavo vienas vieną te susriñkę. Sùsrenka visi bendrai ir paslinksmina. Gražu, kaip susreñka visi krūvon – ir vaikai, ir tėvai. Vyrai sùsrenka i varo per ūlyčią [vagį]. Jaunų sasriñkom ir rėkiam palitovski. Visi sàsrenka ir bučiuojas. Susriñkę bobos niūkė (kalbėjosi). Kai sùsrenka, kab ima sekti itas sekšmes. Žmogus mislijo, kad susirinko iš kaimo vyrai ir švilpia. Aba kartais vėlai vakarą susiriñksma į trobą. Žmonės jau susiriñkę. Karalius pagrįžo namol ir liepė visus galvočius karalystės susiriñkti. Tada susirinko jopi visi vaikai Levi. Kur bus maita, tenai ir ereliai susirinks. Regėdamas tad Viešpatis didumą žmonių surinkusius (orig. surįkusiųs), bylojo jump po priežodžiu. Surinkimės ir nuoširdžiai džiaukimės.Dešimts žmonių rinkosi – vienas susirinko.sušaukti, mobilizuoti: Suriñkti kariuomenę. Sukilėlių kariuomenė sumušta, išblaškyta. Kas ją besurinks?. Ateis šaltas rudenėlis, surinks jaunus bernužėlius. Surinko mus jaunus iš gražaus pulkelio, nepasigailėjo nei seno tėvelio.Vilkas nue[jo] miškan sau jau susriñkt vaisko .suimti (nuo kraikos linus) pėdais: Teip išpurtinsma an žemės [linus], išdžiūs, tujau suriñksiam. Suriñksma į pėdus, i pask jau veš džiovinti. Nurauna i paskleida į eilelę, reik suriñkti i surišti. Aš surinkaũ linelius iš tėtušio laukelio.sudoroti, suvalyti nuo lauko: Rugius suriñksi, sublokši, stogus dengsi. Metūse 1741 ir 1742 dideli lytūs nedaleido artojams javų surinkti. Tik ne visą mes derlių šiemet surinkome. Iš rudenio ką surinkom nuog savo laukelio, visa dvaras tuoj išvežė. Kap Dievas pazvalys suriñkt [derlių]. Išdžiūvus ir prinokus javams, paleidžiamas kombainas, kuris juos surenka ir iškulia. Nesurinko rugių pūro skolai atiduotigauti pajamų (ppr. parduodant ką): Už pakulas, vaikel, pinigo nesuriñksi, tik pančius galėsi iš jų vyt. Dvejus piningus surinkaũ. Reikia išaugyt kumeluką itą, kad gražus būtų, ir itus paršus, itą visą išaugyt ir sariñkt asmokų. Krapšį sūrių nuvilkau, surinkáu dvyleka rublių. Jei karvės neblogos, tūkstantį litų per mėnesį surinktumėte.Buvom susiriñkę už sodą apie devyniasdešimt litų. Ir sėklos nesusiriñks [iš prastai užderėjusių kviečių]sudaryti raidžių rinkinį spausdinti: Šiandien žodyno surinktu jau du lanku (32 psl.) – iki žodžio akis. (K.Būg). Ir štai beveik visas žurnalo numeris surinktas. Pirmuosius atsišaukimus jie surinko ir atspausdino dviese.iš atskirų skaitmenų sudaryti (sukant telefono diską): Trakimas pakelia telefono ragelį, surenka numerįsudėti atskiras dalis į tam tikro pavidalo grupę: [Augalas] su žaliais žiedais, surinktais kekėmis. Varpinių augalų žiedai surinkti į varpelessujungti iš atskirų dalių, sumontuoti: Gamykloje surenkamos naujos staklės, labiau automatizuotos. Dabar gyvenamieji namai mūsų šalyje statomi iš surenkamųjų elementų. Surenkamasis gelžbetonis. Surenkamasis vagonas.susumuoti.parinkti, surasti tinkamą: Kab surinksi̇̀ visus kiaušinius su pūne viršuj, tai vištaitės bus.Pasėjau rūtelę ant lygumo, susrinkaũ panelę sau mylimąsugabenti, suvesti: Surink pekų tavo ir vis tai, ką turi and lauko: visokias žmogus ir žvėris, kursai atsiras lauke, o nebus surinktas namuosna, … tada numirs.Ir [miręs] buvo žmoniump savump surinktas (su jais suvienytas).atimti, pasiimti su savimi: Suriñko nuog jo viską.Susriñko jy savo visokius padramaizgus ir išėj. Anas visa susriñko ir išsivežė. Jam telieka susirinkti savo žaisliukus ir pasiieškoti laimės kiturparengti, suruošti: Dabinu, prirėdau, surinku.Susiriñko anys išvažiuot. Boba, nesulaukdama savo diedo, susriñko pati eit.atminti, prisiminti: Trisdešimt metų [nuo vyro mirties], tai kurgi aš surinksiù [, kaip jo raudojau]. Nesurenkù jau pasakų. Negaliu suriñkt [dainos žodžių]. Kai suriñks, tai bus daug, tik ana ažmiršus [dainas].Kad būčia žinojus, būčia susriñkus pasakų. Dagi iš senesnių laikų susrenkù dainų, negirdėtų tokių. Kad susriñktum kiek (pagalvotum, prisimintum prieš dainuodama)!supaisyti: Aš šitų burtų jau nesurenkù. Surinksi̇̀, ką anys pasako!numanyti: Kai kas tai sùrenka, kad mudvi seserysatsirasti, iškilti: I vėl guzelis susriñkobūti, susidaryti: Koki du kilometrai susiriñks [kelio]pradėti augti, pasitaisyti: Vasarojas vėlai sėjos, tai blogai rodžias – gal susriñks. Dobilai iš pavasario buvo visiškam išsigandę, bet paskum susiriñko. Pradžioj buvo niekam varti, o dabar susirinko(kas) bùrną susiriñks į sáują bus išmušti dantys (kam): Dar ji susiriñks bùrną į sáują!danti̇̀s suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis!dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų – dantų̃ nebesuriñksikáulų nesuriñkti užsimušti: Nesisverk ant lango – pultum, tai káulų nesuriñktum!. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir káulų nesurinksi̇̀kir̃vis ant ãkmenio susiriñko toks tokį sutiko: Abudu pikti – kir̃vis an ãkmenio susriñko!paskutinią́sias suriñkti sužinoti plepalus: Suriñko paskutinią́sias, ir būk tu žmogus geras, kad nori!. (kieno) [visàs]pė́das (pė́dus, kruopàs, trùpinius) suriñkti (susiriñkti) būti labai panašiam: Duktė mamos ir pė́das suriñkus. Jau vaikelis tėvo pė́das nesuriñks. Visàs tėvo pė́das suriñkęs. Toji visas motinos kruopeles susirinkusi. Ji savo motinos ir trùpinius suriñkus. Jis ir trùpinius tėvo suriñkopasusiriñkti, pasusi̇̀renka, -o daug, būriui sueiti: Panedaugutį ir vėl žmonės pasusiriñko. Pasùsrenka anksti daug vyrų. Seni, maži, pasùsrenka visi.papasusiriñkti, papasusi̇̀renka, -o iš visur sueiti į vieną vietą: Mergos papasùsrenka kur in tvoros ir pradeda giedotužriñkti, ùžrenka, -osurinkti draugėn: Tada any až jo pastarankan ažriñkę kartu vyrusišrinkti, paskirti: Mane jau užriñkt norėjo, sakė, nieko tep nemėgo, kab jau mane mėgo.paimti, mobilizuoti: Vyrą ažriñko an palskos vainos.Ažrinko plienan (paėmė į nelaisvę) pasiimti su savimi, sau: Ažriñko vaikus ir žmoną.Po smertie tatos anas visa ką ažsiriñko, ė man nieko nepaliko. Tada aš ją ažsirinkaũ par sau. Katara dūšia griešna, tai ažsi̇̀renka velniaiatimti, nusavinti: Vokiečiai visus gyvulius ažriñko, tvartus sudegino. Ažriñksim itą daiktą (sklypą) in ponoišimti: Lokys išlenda medžiagon, atlupa bites ir medų ùžrenkauždaryti: Bažnyčia yra, ale any ažriñkę – eimam Dūdonparsivaryti, užgrėbti (svetimus gyvulius iš savo lauko).išrinkus uždėti: Bulbes užrinkaũ ant sauso maišorenkant uždirbti: Až uogas daug ažriñko. Uogom ažriñko namą
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas