Risti
Risti reikšmė
stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridentigrėbti, ritinti į krūvąvoliojant daryti, lipdytiversti laukanleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę)sukti ratustumti ant ratųversti, griautileisti (nuo kelmo), kirstigriūti, gultisjudėti sukantis, riedėtislinktilašais kristi, byrėti, tekėtivažiuotigreitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgtisunkiai eiti, stumtisvilnijant slinkti, judėtiverstis, veržtis gumulaissklisti (apie garsą)eiti (apie laiką)lipti, ropštisverstis, manytiseiti imtynių, imtis, galynėtisrietis, vaidytis, ginčytiskovoti, priešintiskaltis iš kiaušiniosviesti, mestimainytivalgyti, kimštipasakoti, kalbėtiužstumti, sukant paviršiumi, užristiužriedėtiristi aplink, apritintiapsupti, apimtiritant nustumti šalinapvirstiatstumti, ridenant paviršiumiatridenti (ant ratų)nustumti, nuversti, atverstiatriedėtigreit ateiti, atbėgti, atlėktigreit atvažiuotivilnijant priartėtiatsklisti (apie garsą)ateiti (apie laiką)įstumti, sukant paviršiumi, įridentiįridenti (ant ratų)ritantis patekti, įriedėtiįvirsti, įkristiįvažiuotigūsiu įsiveržtigreitai įbėgtiįlipti, įsiropštisunkiai įeitiišstumti, sukant paviršiumi, išridentiišverstiprižadinti iš miego, išjudintiritant, voliojant nulipdytipraleisti (laiką) ritant (pėduojant)išriedėtiišnirti, pasirodytiiškilti, atsirasti riečiantisišvažiuotiritant (kiaušinius) išloštilašais išbyrėti, iškristigreit išbėgti, išpultisunkiai, nerangiai išeiti, išbėgtiišsiveržti (apie garsą)išsiropšti, išsikapanoti, išliptisu vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.)pasigalynėtiveržiantis ištrūkti (parristam)prasikalti, išsilukštentiką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervarytinustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridentinuvoluotinuriedėtigreitai nuvažiuotigreitai nueiti, nubėgtigreitai nutolti, nusiduotinupilti, nulietilašais nubyrėti, nutekėtinusklisti, nuvilnytinueiti (apie laiką)nulipti, nusiropštinuveikti, nugalėti imtynėseparidenti, nuridenti tolyn ar žemyntruputį paridentipavoluotipaleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę)įstengti risti, ridentiparidenti po kuoatriedėti prie koimti riedėti, pariedėti tolynpaeitipasileisti bėgtiparversti, pargriauti, parmestinukirsti, nuleistipargriūti, parvirstiatsigulti, atsidrėbtinuveikti, nugalėtipasigalynėti, pasimintipasiginčytipapjauti, paskerstipasakytiparridentiparnešti, partemptiparriedėtisunkiai pareitipargriauti, parmestipargriūti, parvirstiperstumti, sukant paviršiumipersiverstiperlipti, persiropštipervažiuoti, perriedėtipersimesti (tolyn, į kitą objektą)vilnijant pereiti, perriedėtisklindant pereiti (apie garsą)užtektinai ristis, imtis, peštispastumti į šalį, sukant paviršiumiridenant prastumti pro šalįsunkiai, nerangiai praeitipralėkti, praskrietisu vargu, sunkiai įveikti, baigtiišlaikyti, išgydyti, išsaugotipriridenti, atridenti artynpriridenti, priversti ką pilnąimantis, minantis prisistumti, pririedėtiprieiti, prisikasti, prisiartintiprieiti, prisirinktiprivalgyti, prikimštiprikalbėti, pripliauptinugalėti imtynėsesustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumivoluojant susukti, sulipdyti, suverstisuvynioti, suriestisulipti, įsiropštisusikibti, susiimtisuvalgyti, sukirstiužstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridentiužversti (angą, praėjimą)užstumti, užridenti už koužkelti, uždėti (ką sunkų)užlipti, užsiropštipakilti (apie saulę)ritantis užslinktiiškilti, išsimušti į viršųparversti, pargriauti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ri̇̀sti
Risti sinonimai
antristiapristiatristiįristiišristinuristiparistiparristiperristipraristipriristisuristiužristiristinai
Risti frazeologizmai
kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasiri̇̀pką (ri̇̀tinį ) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką ristiantri̇̀sti, añtrita, antri̇̀toužstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto . Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo.užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsiritoapri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) risti aplink, apritinti.apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus.ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalinapvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito. Brinkt apsirito bernas ant žemėsatri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) 1atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių. Atristi pirm savęs.atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėsląnustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą. Akmenis vėl nuo kelio atrist. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis?. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo?. 1Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim1atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęsgreit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito.greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot?vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to.Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandosatsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsisateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta dienaįri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė) 1įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą?. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių.Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos.Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas.įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną1ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglęįvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją. Jis į grabę įsiritoįvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūsgūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga. Iš tamsos įsirito šalto oro debesisgreitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarįįlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon. Sėdi insri̇̀tęs [vežime]. Insri̇̀tus paduškose guli. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai?sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke. Jis vos įsiri̇̀to į trobą. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sakoišri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo?.Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti.išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė. Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot. Ìšritė vėdarus [gyvulio].Kad jam vėdarus išristų̃! .prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėstiritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniegopraleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną!išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų. Beregint iš spintos išsirito dešra. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas.išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis.iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum velenoišvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemoritant (kiaušinius) išlošti.lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojogreit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būryssunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareisišsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsisišsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?!. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė.Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė). Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st.Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų].Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo). Išsi̇̀ričiau iš ligos. Išsiritáu iš ligų šiaip taip. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč. Kažno aš jau ar beišsirisiù?. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų?. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st. Iš skolų išsiritu. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks).Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakykpasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėmveržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀toprasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė. Vištyčiai išsiri̇̀tę. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita. Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą. Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės. Išsiritusios iš korių jaunos bitės. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytėską nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau). Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum). Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties).Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdosant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkuiti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėtinuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė) 21nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška . Nurisk tą akmenį. Jog akmuo buvo nuristas. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio.Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti.nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka nùrista (net išgulę).nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi.Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu . Kad duosiu, tai nusiri̇̀si. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn. Keliais kūliais nusiri̇̀to. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva.Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito.Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)?. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją. Menševikai nusirito į oportunizmo balą. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų.Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą). Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi. Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios). Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys).greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamasgreitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę.greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvosnupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis.lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė. Nurito jai jau ašarėlės.Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsakąnusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais. Skardus aidas nusirita per mišką. Vėtra kitur nusiris. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo.Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys.Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banganueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš1nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso. Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo. Pirtininkas nusirito nuo plautųnuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką.Netrukus varžytinės nurito Noreiką.Kartais ir mažas didelį nuritapari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti. Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme . Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio . Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià.truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę). Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką].pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka pàrista (net išgulę)!.paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį. Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį. Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelįįstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀paridenti po kuo.Kamuolys pasiri̇̀to po suolu.atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė. Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukasimti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu. Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas.Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st. Boba tik pasi̇̀ritapasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikaiparversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką. Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė. Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti .Parito mane liga ant lovos.Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas). Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas. Toks pàristas, toks pastatytas. Tiek paritus, tiek pastačius. Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta).Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus. Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė.Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių.Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum.nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą. Daugybę medžių ateiviai paritopargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko.atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti. Pasiritė kai karvė priėdus. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėnynuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom. Viena ranka du vyru pàrita. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs. Katras katrą pari̇̀totav?. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau. Susigrūmė ir parito savo neprietelių. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi. Šisai aną pari̇̀to.Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita.Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi.Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana.pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis. Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnispasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juopapjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito. Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon!.Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turėsparri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė) parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų.parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų!parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas.sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs?. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namopargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to!.Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę.pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvaspérristiperstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnįpersiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuoseperlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti. Šiaip taip pársirito par slenkstį. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn.Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt. Jau per tris dešimtis persiritusi pana. Jau persirito žiema į antrą pusę. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs).pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukaispersimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisrasvilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną.Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulyssklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykantaužtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša!prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiuridenant prastumti pro šalį.Daug vilnių likimas pro mane praritosunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeinapralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito!.su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviauišlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleistpriri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė) 1priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo.priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenųimantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui.prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkųprieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarysprivalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu. Šuo priri̇̀to kap balkisprikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀tonugalėti imtynėse.suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) 1sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus.voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno. Iš sniego senis besmegenis sùristas. Surito pamatą. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles.Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijosuvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo]. Kuodelį linų sùričiau.Susirito į apklotus ir išsitiesėsulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelinsusikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni. Meška su velniu labai susirito. Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša.suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau. Duonos kukulį surito bematant. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragaisužri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) 1užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas. Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo.Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito.1užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų. O buvo duobė užrista akmeniu. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo. 1Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės.Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu.1užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeitužkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką). Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus.Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečiųužlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas). Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi!. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas]. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita.Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai).Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęspakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves. Saulaitė biskį užsiritusiritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdėiškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventaparversti, pargriauti.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas