Žydėti
Žydėti reikšmė
Žiūrėti žodį "peržydėti"būti išsiskleidusiam (apie žiedą),būti su žiedaisturėti palankias sąlygas plėtotis, klestėtigražiai, sveikai atrodytigerai gyventi, žaliuotipraleisti (daug laiko)žibėti, blizgėti, spindėtibūti matomam, atsispindėti (veide)pelėti, plėkti, mūsotibūti pakeitusiam spalvą dėl fitoplanktono dauginimosi (apie vandenį)būti su baltomis dėmėmis (apie nagus ir pan.)nesveikai raudonuotišviesti ryškiai raudona spalvaturėti mėnesineskiek nužydėtižydint apsidulkinti giminingos kultūros žiedadulkėmisapdovanotibaigti žydėti, nužydėtiilgai dirbti, nusikamuotiįsileisti žydėtikurį laiką žydėti, išbūti su žiedaissužysti, išsiskleistibaigti žydėti, peržydėtiužsibūtilemti pasidengus baltomis dėmėmisbaigti žydėtinunyktibaigti žydėti, žaliuoti (apie vandenį)darytis nebegražiam, nusentipakliūti (į vargą)kurį laiką, kiek žydėtibūti nebegražiam, kiek pasenusiampasilinksmintiilgai trukti (dirbant, vargstant)ilgai būtibaigti žydėtipasidaryti nebegražiam, pasentibaigti žydėti (apie vandenį)imti žydėti, išskleisti žiedus, pražystinužydėti, peržydėtižydint praleistibūti subrendusiamimti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakiltiapsitraukti pelėsiaispraleisti laiką ilgai ką dirbantsužydėtiimti visiems žydėti (apie augalus)apsidulkinti vienas kito dulkėmissuklestėtisužibėti, suspindėtisupelėti, suplėktipradėti žydėti (apie vandenį)pasidaryti gražiam, subręstipražydėtipradėti pelėtivirsti, darytis žydu, įgauti žydiškų savybių, bruožųnustoti buvus žydupasidaryti kiek žydiškampasidaryti žydiškam
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: žydė́ti
Žydėti sinonimai
apžydėtiatžydėtidažydėtiįžydėtiišžydėtinužydėtipažydėtiperžydėtipražydėtirazžydėtisužydėtiužžydėtiparžydėtiatžydėtipažydėtisužydėti
Žydėti frazeologizmai
ant nósies žýdi greit įvyks: Renkitės, jum veseilia an nósies žýdi, o gal jau prašė?. Pinigų reikia – krikštynos žydi an nosiesgalvà žýdi apie žylantį žmogų: I galvà jau žýdi. Kaip pagrįši, žydė́s mamos galvẽlė, kaip vyno obelelėgarstỹčios paausiuosè žýdi apie pradedantį žilti: Paskui visi sako, kad jau jai ir garstỹčios paausiuosè žýdi, o vis neištekėjusikviečiai̇̃ (rugiai̇̃ ) žýdi apie gerą padėtį, būklę: Tau už jo kviečiai̇̃ žýdi. Dabar klebonuo rugiai̇̃ žýda: ryt ar trejos laidotuvės. Kai žmonys miršta, kunigams rugiai̇̃ žýdaširdyjè žýdi jaučia nuoskaudą: Man vis širdy žydi, kiek kartų anys mañ’ norėjo suėst1 apžydė́tikiek nužydėti: Nesulauks anos (chrizantemos) Visų Šventų, nušals; jau anos apžydė́jęžydint apsidulkinti giminingos kultūros žiedadulkėmis: Kopūstai sėtiniais apžydaapdovanoti: Kad apžydė́jo vaikus: vienam kepurę, kitam batus, trečiam šaliką. Duok duok, tetušeli, neskūpėk, savo mylą dukterelę apžydė́k .Baltas stalas lino žiedu apžydėtas, gabija apšviestas (iš vestuvių apeigų).1 atžydė́tibaigti žydėti, nužydėti: Atžydėjo [gėlės], galia birtiilgai dirbti, nusikamuoti: Nu atsižydė́si vienas in tokio kavalko!1 ×dažydė́ti 1 peržydėti 1: Obelių yra kelios, tai dažydėj[o], o ar obuolių bus, ar ne1 įžydė́ti įsileisti žydėti: Gražesnės [gėlės], kai da ne teip įžydė́ję. Mėlynas linelis jau įžydėjo, jau tave tėvelis man pažadėjo.Daba da jis neįsižydė́jęs, užskurdęs.Pavasaris įsižydi vis daugiau, vis margiau1 išžydė́ti, išžýdi (i̇̀šžydi), -ė́jokurį laiką žydėti, išbūti su žiedais: Mūsų žolynai visą žiemą išžydė́josužysti, išsiskleisti: Eina su peiliu ir tuos pumpurėlius appjausto, neduoda jom (rūtoms) išžydė́t. Neduokit tiem stiebam [rabarbarų] išžydė́t: kap tie stiebai i̇̀šžydi, tai lapai maži. Pernai sausra buvo, tai neišžydė́jo [bijūnai]. Ir sodas ižžýdi, visas baltas. Žalia rūtelė, ar jau išžydė́jai? . Išžydėk, rūtele, linelio žiedeliu, kad jis neišpažintų tėvulio dvarėlio. Kai tos lelijos išžydėjo, iš tų lelijų paukštelis skridobaigti žydėti, peržydėti: Išžydmi. Kviečiai jau buvo išžydė́ję, kai suguldė. Jos (obelys) išžydė́[jo], ir viskas. Nū išžýdi vyšnios.Bulbos neišsižydė́ję, o kasaužsibūti: Na, jau tu tę (viešnagėj) išsižydė́jailemti pasidengus baltomis dėmėmis: Kai nagai žydi, tai jie išžydi an ščėsties.1 nužydė́ti1baigti žydėti: Nužydi žolė. Jau žiedai nužydė́jo, t. y. nustojo žydėti. Vienos bulbos nužydė́ję, kitos da žydi. Jau rudi žiedai, nužydė́ję liepos. [Linai] kaip jau nužýda, tujau reik nurauti, sustatyti į gubeles. Nužydė́jo, nulinko rugiai. Šiemet bulbos visų anksčiausia nugedo, nespėjo nužydė́t. Tos [gėlės] benga nužydė́ti, kitas svadinsu. Jau ramunės nužydė́j[o], jau šlempa. Nužýdi pieva i pasisėja pati, šitie grūdeliai. Nužydmi.Bėga dienos laukais ir nužydi gėlėm, nubanguoja rugiais pakelėm, pakelėm. Pasklis ir mūsų dienos lyg nužydėję pienės, nuklys toli už atminimo. Dar roželės nežydėjo nė metuose kartą, mergužėlė, nužydėsi paskutinį kartą!.Papartis jau buvo nusižydė́jęs.nunykti: Ažu itokių gaspadorių tai visa gražiai nužydė́j[o]baigti žydėti, žaliuoti (apie vandenį): Ka vanduo nužydė́s, tuokart, vaikaliai, maudyties galėsiatdarytis nebegražiam, nusenti: Taip nužydė́ste, ka greit bus galas. Agute, liaukis. Vaikio neprisuksiu. Ir nužydėsi senmergepakliūti (į vargą): Šumij[o] šumij[o] ir nužydė́j[o] in penkelių metų [į kalėjimą]1 pažydė́ti1kurį laiką, kiek žydėti: Jos (kambarinės gėlės) par vasarą pažýdi i rudenį nuleipsta. Sutaisiau [puokštę], sakau, tegul ir jam (vyrui) pažýdžia. Dabar kaip šitie čibuliai pažydė̃s ir juos nupjausi, tai daugiau nebežydės. Kad palyt žiede, tai anos (slyvos) do pažydė́t. Tai pažydė́jo do medatkos po šitam lietui. Vaisiniai medžiai jau pažydė́jo: obuoliai, grūšnios augti pradėjo.Pasižydėk, seseraite, paskutinį kartą.būti nebegražiam, kiek pasenusiam: Mes jau abi pažydė́ję, baltos, tai daug ką kiteip suprantampasilinksminti: Kap rugelius pabaigsim, tada pažydė́similgai trukti (dirbant, vargstant): Na ir pažydė́jau aš tame audime.Pasižydė́jo maniškė staklės[e]. Da pasižydė́si, vaike, kol in savo kojų atsistosi.ilgai būti: Mes čia dar ir pažydė́sim1 péržydėti peržydė́ti páržydėti;baigti žydėti: Paržyda medis, žolė. Páržydėjo ir nubiro žiedai. Rugiams žydant, jei vėjų nėr, gerai páržyda – geri rugiai yr. Kaip páržydės grikiai, būs grūdukai. Kap péržydės žolė, jau šienas negardus. Páržydžia [pupos], ankščiukės yr, viršūnės pradeda ruduot. Čiukš va péržydėjo ir nebežydžia [gėlės]. Kap jau péržydėję bulbos, tada pjaunam bulbienolius. Gaidžiukai kap péržydi, loc šiškelės randasi. Bijūnėlis paržydės, tai jis saldžiai nekvepės. Laukuose rugeliai jau peržydėję, grūdelius augina. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė[je] par dvi ar tris nedėles, kurie paržydėjusys mezga vaisių, arba spurganas. Peržydmi. .Jau kiek péržydėjo sodai, kap pirma tai tik balta, gražu.Žinok gerai, merguželė, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė . Ji (giesmininkystė) mums parūpina, ko priegimtis (gamta) neįstengia priduoti: auksinį laiką, niekados nerūdintį, pavasarį neperžydintį.pasidaryti nebegražiam, pasenti: Žydėjusi páržydėjusi merga, jau po visam. Péržydėjus merga, kas jau ją tep ir griebsbaigti žydėti (apie vandenį): Aš paežerėj ažaugus, mum būdavo neleista [maudytis], kolei vanduo péržydi. Kol [v]anduo nepéržydėjęs, nemožna maudytis1 pražydė́tiimti žydėti, išskleisti žiedus, pražysti: Pražýdi grikis anksti. Iš pradžių tulpės pražýdi, paskui ir kitos [gėlės]. Kai pražýdi, baisus kvepėjimas liepos. Labai reikia lietaus, teip sausa, bulbos nepražydė̃s. Kada sausas oras, pražydė́jus pienė greit išmeta pūkelius. Ievas liuobam merksma, Velykoms ka pražydė́tum an stalo pasidėti. Motka išeina žiemos laiku – sodas pražydė́jo . [Sugrįšiu,] kai an pečiaus žirnius sės, kai kačerga pražydė̃s . Sesyt sesytė, jaunoji mano, kad ji (rožė) pražydės, tai aš parjosiu. . Kap sesutė rūtą sės, an rytojaus pražydė̃s, tada mano jaunos dienos pas motulę vėl sugrįš. [Vainikėli, žaliukėli,] kaip tu žalias pražydė́si, aš jauna tekėsiu. Pražydmi. .Kai užsėdau už skomelių, pražydėjau kai roželė . Tai iš tę, tai iš tę laimė pražydės.Vieną sykį tie jau žydėjo, antrą sykį nebipražydė́s, vieną sykį tu jauna esi, antrą sykį – nebibūsi. Atiduos, kai basliai pražydės.nužydėti, peržydėti: Žolė pražydė́jo. Pražydė́jo rožė, po dienos numetė lapus.Mūs jaunystė greitai pražydėjo.žydint praleisti: O tu viena, kai žiedas, dieneles pražýdi. Pražydėjus jaunas dienas, puolei į vargelį.būti subrendusiam: Nuotaka, pražydėjusi merga.imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Vakarų Europoje buvo pražydėję benediktinai. Pražydėjo nauja draugijaapsitraukti pelėsiais: Negi išmesi pražydėjusią duoną – suvalgompraleisti laiką ilgai ką dirbant: Su tuo audimu, mergele, staklėse pražydė́si. Pražydė́si, ligi išausi1 ×razžydė́ti sužydėti: Razžydė́jo kvietkai labai gražiai. Šiemet i nerazžydė́[jo] liepai. Razžydė́j[o] sodai, alne balta nuog žydeklių. Stato butelin: ar razžydė̃s tos vyšnios?1 sužydė́ti, sužýdi (sùžydi), -ė́joimti visiems žydėti (apie augalus): Sužýdi lubinai, aparia, sėja rugius. Kap alyvos sùžydi, namas kap iš atvirutės . Vasarą ka sužydė́s [gėlės], tiek gražiausiai būs. Kap buvo slyvos sužydė́ję, tai visas kiemas tik baltavos. Ka tie alyvai kumet sužydė́s, tiek gražus tas takiukas buvo, tiesiai į gonkas. Viešnės sužýda ankstybėse, tankiai nušaldo. Kaip sužýdi [bezdai], tai mėlyni, balti, teip gražu, teip kvėpia. Ankstyvos [bulvės] sužydė́ję, o kas bus – než[i]nia.Bus jie ten, kai paparčiai sužydės.apsidulkinti vienas kito dulkėmis: Burokai su burokėliais susižýsti. Kai bulba tai susižýdžia, kažin agurkai?. Buvo viena geltonoja [morka] ir susižydė́jo. Tuščiaviduriai žiedai susižýdžia su pilnaviduriais ir būna sėklųsuklestėti: Prisiekęs pastangas visas padėti, kad tėviškė galėtų sužydėti. Sužydė̃s tau visa, kad vagia šiokis tokissužibėti, suspindėti: Išėjus iš bažnyčios ir susitikus šventoriuje, merginų ir vaikinų skruostai nesužydi, akys nesuspindisupelėti, suplėkti: Padedu ant pamato, apvožu, al’ pražysta [duona], sužydė́jusios i nebgal bevalgyti. Valgyk sužydėjusią duoną – perkūno nebijosipradėti žydėti (apie vandenį).pasidaryti gražiam, subręsti: Merga greitai sužýda, ale i páržyda greit1 užžydė́tipražydėti: Ažžydė́j[o] gėlės. Ažužydė́[jo] žolynas. Užžydė̃s sodas po šventam Jurgi. Kap žužýdi kanapės, išrinkdė jas (pleiskanes) pradėti pelėti: Mūsios lubos ažžydė́ję, visos baltos
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas