meander lietuviškai
meander
me·an·der mɪ'ændə
daiktavardis / noun
1.
(upės, kelio) vìngis; vingiúotas tãkas
2.
meándra (puošmena)
archit.
veiksmažodis / verb
1.
vingiúoti (apie upę, kelią)
2.
kláidžioti/klajóti bè tìkslo (t. p. ~ along)
~ on balbatúoti, póstringauti
šnek.
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas