Terminų žodynas

Norėdami surasti ieškomo žodžio paaiškinimus – paieškos langelyje įveskite norimą žodį arba paiešką atilikite pasinaudodami abėcėlės raidėmis.



Visa kurios nors mokslo šakos termininių sąvokų sistema turi kuo pilniau ir tiksliau atsispindėti terminų žodynuose. Dėl to juose turi būti racionaliai pateikiami visų tipų sudėtiniai terminai. Antra vertus, terminų žodynuose nuorodomis ir kitais leksikografinės technikos elementais turi būti norminamos taip pat ir ydingos gramatinės konfigūracijos bei vartosenai neteikiamų sudėtinių terminų transformai. Šio mūsų žodyno skyrelio tikslas – kritiškai panagrinėti visų tipų sudėtinių terminų pateikimą ir jų apibrėžimus. Toks nagrinėjimas laikytinas terminų žodynų mokslinės instrukcijos sudarymo parengiamuoju etapu.

Lietuviškų terminų žodynų leksikografijos istorija neturi šimtamečių tradicijų; pirmieji spausdinti šios srities žodynėliai pasirodė tik XX a. pradžioje. Kitų tautų kalbomis ypač anglų ir vokiečių, terminų žodynai buvo sudarinėjami ir leidžiami jau per visą XIX a. ir net dar anksčiau. Iki 1940 m. Lietuvoje buvo išleisti 8 terminų žodynai. Šiek tiek įvairių sričių terminų randame taip pat tuo laikotarpiu išleistuose tarptautinių žodžių žodynuose. Be to, ne Lietuvoje tuo metu buvo išleisti dar du lietuviški terminų žodynėliai. Pokario metais mūsų respublikoje išleista 16 dvikalbių terminų žodynų ir apie 30 atskirų mokslo šakų (daugiausia – technikos) terminų biuletenių. Pagal terminų žodynų skaičių ir jų apimtį mūsų respublika užima vieną pirmųjų vietų sąjunginių respublikų tarpe.

Visi pokario metais išleisti lietuviški terminų žodynai daugmaž originalūs ir, neskaitant keleto, daugiausia paruošti individualių autorių. Daugumą jų yra peržiūrėjusi ir apsvarsčiusi LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisija. Kai kurie tų žodynų buvo teigiamai įvertinti ne tik mūsų respublikoje, bet ir visasąjunginėje mokslinėje periodikoje. FizŽ, ChemŽ, SportŽ, TekstŽ, PolŽ ir kt. terminų žodynams recenzentai yra padarę ir nemaža ne tik dalykinių, bet ir bendrų teorinių priekaištų, kurių tarpe, deja, pasitaiko ir menkai argumentuotų, o kai kurie netgi aiškiai klaidingi. Pavyzdžiui, netikslus FizŽ recenzentų teiginys, kad įvardžiuotiniai būdvardžiai rūšiai žymėti iš viso netinka. Nepriimtinas taip pat TekstŽ recenzentų siūlymas kai kurių tipų kilmininkinius sudėtinius terminus (pvz., viskozės-acetato krepas) keisti sudėtiniais terminais, kurių pažyminiais eitų būdvardžiai su priesaga -inis,ė (plg. viskozinis-acetatinis krepas). Negalima pritarti PolŽ recenzento reikalavimui, kad kai kurių tipų lietuviški sudėtiniai terminai ir turiniu, ir forma visiškai atitiktų rusiškus terminus.

Visus lietuviškus terminų žodynus galima suskirstyti į 3 tipus: 1) rodyklinius; 2) aiškinamuosius; 3) enciklopedinius. Pirmojo ir antrojo tipo terminų žodynai priklauso dvikalbių žodynų grupei.

Rodyklinio tipo terminų žodynai yra patys paprasčiausi ir primityviausi. Tai pagal abėcėlę sudarytos terminų rodyklės, arba indeksai. Rūšines sąvokas atitinkantys sudėtiniai terminai juos paprastai grupuojami lizdais prie pagrindinio dėmens ir išdėstomi pagal rūšinių požymių abėcėlę. Pokario metais mūsų respublikoje išleisti rodyklinio tipo terminų žodynai yra dvejopi: lietuvių- rusų ir rusų-lietuvių kalbų. Lietuvių-rusų kalbų terminų žodynuose yra inventorizuojama lietuviška terminija, o rusų kalbos atitikmenys yra tik savotiški lietuviškųjų terminų paaiškinamieji sinonimai. Rusų- lietuvių kalbų terminų žodynuose lietuviški atitikmenys yra rusiškų terminų vertimo ekvivalentai. Dėl to šiuose žodynuose daugiau rasime naujadarų, įvairiarūšių vertinių, skolinių ir kt. Rodyklinio tipo terminų žodynai naudingi tik kaip pagalbinė termininių sąvokų ir jas atitinkančių terminų inventorizavimo priemonė. Jie gali teikti tik vienapusę, daugiausiai terminų formą liečiančia mokslinę informaciją. Lietuviški aptarto tipo terminų žodynai šiuo atveju dar nėra tobuli. Nemaža terminų norminimui ir praktinei vartosenai naudingos ir net būtinos mokslinės informacijos juos iš viso nepateikiama. Pavyzdžiui, visi rodyklinio tipo lietuviški terminų žodynai, išskyrus LtŽ, yra nekirčiuoti. Juose labai ribotai pateikiami moksliniai ir liaudiniai terminų sinonimai, jų darybos ir rašybos variantai. Nepakankamai šio tipo terminų žodynuose pateikiama ir termininių santrumpų – lietuviškų ir tarptautinių.

Visuomenės ir atskirų mokslo šakų specialistų buvo geriau įvertinti lietuviški aiškinamojo tipo terminų žodynai – ChemŽ, MelŽ, BotŽ, TekstŽ ir kt. Juose trumpai apibrėžiami pagrindiniai terminai ir dauguma ruošinių. Šio tipo lietuviški terminų žodynai yra dvejopi: vienuose apibrėžiamai dedami tuojau po lietuviškų terminų, o kituose – straipsnio pabaigoje, po rusiškų atitikmenų. (Kuris iš šių tipų laikytinas praktiškesniu ir perspektyvesniu, bus svarstoma toliau.) Visų lietuviškų aiškinamųjų žodynų gale pridedamos kitomis kalbomis pateiktų terminų rodyklės, kurios savo apimtimi ir pobūdžiu visiškai prilygsta rodyklinio tipo žodynams.

Enciklopediniai terminų žodynai paprastai esti tik vienakalbiai ir dažniausiai iliustruoti. Tokiu laikytinas MuzŽ. Jis savo struktūra ir pobūdžiu labai artimas tarybinio muzikologo A. Dolžanskio žodynui.

Terminų žodynų skirstymas į minėtus tipus, žinoma, yra reliatyvus dalykas. Pavyzdžiui, beveik visuose rodyklinio tipo terminų žodynuose esama ir aiškinamojo tipo žodynų elementų. Jais dažniausiai eina įvairūs pridėtiniai paaiškinimai skliausteliuose.

Ar žinai ką reiškia observuoti?
Sekite mus