nobility lietuviškai
nobility
no·bil·i·ty nəu'bɪlətɪ
daiktavardis / noun
1.
kilmìngieji, aristokrãtija; aukštúomenė, didúomenė
kuop.
Pavyzdžiai
the landed ~
- bajorijà2.
kilnùmas, kilmingùmas, taurùmas, taurà, didžiadvasiškùmas
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas