son lietuviškai
son
sʌn
(tik v.)
daiktavardis / noun
1.
sūnùs (ir prk.)
Pavyzdžiai
S. of God
- Diẽvo sūnùs (Jėzus Kristus)my ~ and heir
- màno vyriáusias sū́nus, màno į̃pėdinis~ of the soil
- žẽmės sūnùs; žemdirbỹs~ of toil
- dárbo žmogùs, darbiniñkasthe ~s of men
- žmonių̃ giminė̃2.
(ppr. pl) poet. (vietos, iš kur kilęs) sūnùs
Pavyzdžiai
~s of Lithuania
- Lietuvõs sū́nūs3.
sūnaũ, sūnẽli (kreipiantis į berniuką, į jaunesnį už save vyrą)
Pavyzdžiai
my ~
- màno sūnaũ (dvasininkų kreipinys)Frazeologizmai
◊ ~ of a gun
- a) šùnsnukis; b) draugùžisAnglų lietuvių žodynas
Vertėjas