bičiulis angliškai
bičiùlis
bičiùlǁisdaiktavardis / noun
1.
friend
[fre-]
;pal;
mate
šnek.
;búddy
amer. šnek.
;Pavyzdžiai
sẽnas b.
(senas bičiulis) - cróny (džn. menk.)• cróny (džn. menk.)
2.
féllòw bée-kèeper;
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas