išdykimas angliškai

išdykìmas

daiktavardis / noun

náughtiness;

wántonness;

mischief

[-ɪf]

;

Panašūs žodžiai

išdykinėti

išdykinti

išdykti

išdykumas

išdykūnas

išdykybė

išdykęs

išdykėliškas

išdykėlis

išdykavimas

išdykauti

išdygti

išdygsniuoti

išdienoti

Lietuvių anglų žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z